Dažniausiai kambariniai augalai yra persodinami pavasarį – kovo ir balandžio mėnesiais (išskyrus sukulentus, kuriuos geriausia persodinti žiemos pradžioje), tačiau verta atsiminti, kad augalą perkelti į didesnį vazoną, neliečiant šaknų, galima bet kuriuo metu. Taip svarbu žinoti, kad jaunus augalus rekomenduojama persodinti kasmet, o senesnius – kas 2-3 metus.
Žemės
„Žalios stotelės“ specialistai akcentuoja, kad prieš persodinant kambarinį augalą būtina atsakingai pasirinkti žemes, kurių yra išties daug ir įvairių. Augalams persodinti patariama rinktis specialistų paruoštus mišinius, pavyzdžiui, orchidėjoms – orchidėjų, kadangi tokios žemės sudėtyje naudojama medžių žievė, mišinys yra stambios struktūros ir gerai praleidžia vandenį. Pavyzdžiui, kaktusams ir sukulentams reikėtų rinktis taip pat būtent šiems augalams skirtą mišinį, kadangi jame bus nedidelis kiekis trąšų bei papildomai sudėtyje bus smėlio, dėl kurio substratas bus laidus ir nekaups vandens pertekliaus. Taigi, atkreipkite dėmesį, jog kiekvienam augalui reikalinga skirtinga žemių struktūra ir sudėtis.
Vazonai
Prieš renkantis naują vazoną svarbu žinoti, kad tinkamiausio dydžio vazonas norint persodinti augalą yra tokio skersmens, kad išėmus augalą su visomis žemėmis iš seno vazono, jis lengvai kartu su jūsų rankomis turėtų tilpti naujajame. Tokiu atveju paprastai pasirenkamas 4-6 cm didesnis vazonas už ankstesnį.
Vazonų rūšių taip pat yra daugybė, tad „Žalios stotelės“ specialistai įvardija skirtumus ir pranašumus, kuo skiriasi keraminiai vazonai nuo plastikinių.
Keraminis vazonas gaminamas iš natūraliai per milijonus metų susiformavusios žemės nuosėdos – molio. Molio sudėtyje gausu mineralinių ir organinių medžiagų. Degant aukštoje temperatūroje suformuotus molinius gaminius, organinės medžiagos sudega, o mineralinės suformuoja tvirtą kristalinę gardelę. Buvęs molinis gaminys pasidaro porėtas kaip kempinė, pilnas mikroskopinių oro burbuliukų – jie yra didžiausias molinio vazono pranašumas, palyginti su plastikiniais. Tuose oro burbuliukuose užsilaiko (bet ne per ilgai) augalams taip reikalinga pastovi drėgmė, sauganti šaknis nuo perdžiūvimo. Augalai kvėpuoja per vazono sieneles. Taigi, porėtos molinio vazono sienelės yra kaip termosas ir tokiu būdu augalų šaknys apsaugomos nuo staigių temperatūros pokyčių. Molinis vazonas, kaitinamas saulės spindulių, įkaista lėtai, bet neperkaista, nes molyje įsigėręs vanduo garuodamas jį atvėsina.
Kadangi moliniams vazonams išdegti reikia apie +10000 C temperatūros, o tai yra gana brangus procesas, pramonė pradėjo gaminti pigesnius plastikinius vazonus. Didžiausias plastikinių vazonų pranašumas, žinoma, yra jų kaina. Be to, jie yra lengvesni, žemė ne taip greitai išdžiūsta, todėl rekomenduojama augalus laistyti rečiau negu augančius moliniuose.
Taip pat reikėtų neužmiršti persodinant ar sodinant augalus į plastikinius ir keraminius vazonus įrengti drenažą, kadangi augalų šaknys gali užmirkti.
Taigi, kaip reikėtų teisingai įrengti drenažą? Į vazono dugną rekomenduojama pripilti 2-3 cm degto molio granulių. Drenažinis gruntas naudojamas kaip pagrindinis sluoksnis vazono, talpyklos apačioje, kuris pašalina perteklinį vandenį ir neleidžia augalo šaknims mirkti. Tai užtikrina pakankamą vėdinimą ir apsaugo augalą nuo pelėsių. Keramzitiniai grūdeliai taip pat gali būti naudojami ir vazono paviršiui užpildyti. Rekomenduojama užpilti 2-3 cm – bus dekoratyvu ir apsaugos augalą nuo perdžiūvimo.
