Svarbūs pokalbiai, nepriklausomai nuo to, koks jų tikslas, turėtų būti pradedami tada, kai partneris pasirengęs jūs išklausyti. Ir nesvarbu, ar ketinate aptarti darbo kitame mieste klausimą, ar išsiaiškinti, kodėl vyras vis dar nepaaiškino sūnui matematikos.
Įsivaizduokite, kad rengiatės ne šeiminiam pokalbiui, o deryboms, per kurias priimti sprendimai gali turėti įtakos tolesniam gyvenimui. Trokštate, kad tie jie lemtų tik gerus pokyčius. Jei tinkamai pasirengsite deryboms – galbūt taip ir nutiks. Svarbu laikytis tam tikrų taisyklių – tada pokalbis vyks sėkmingiau.
Laiko taisyklė
Susitarkite su partneriu dėl pokalbio, suplanuokite laiką. Tai neturėtų būti momentas, kai vienas jūsų skuba kur nors išeiti ar yra užsiėmęs kita veikla. Beje, iš anksto numatykite ir tai, kiek laiko galite skirti pokalbiui – kad užsitęsusios diskusijos netrukdytų kitiems jūsų planams.
Motyvacija
Tam, kad derybos būtų sėkmingos, nepamirškite motyvacijos. Jei problemą matote tik jūs – būtina ją parodyti partneriui, įtikinti ar padėti suvokti, kad tai išspręsti būtina. Beje, būkite pasirengę partnerio kontrargumentams, kad problema nėra tokia svarbi, kaip jums atrodo. Derybos – tai kompromiso menas, todėl jos nebūtinai turi baigtis visiška vienos kurios pusės pergale. Jūsų tikslas – rasti priimtiną sprendimą.
Vieta
Pasirinkite pokalbiui vietą, kur būtų patogu. Tai gali būti ir virtuvės stalas jaukiai vakarojant prie puodelio arbatos, ir svetainės sofa, kur patogu įsitaisyti vienam šalia kito. Svarbiausia – turėtumėte sėdėti taip, kad būtų patogu bendrauti, matytumėte ir girdėtumėte savo pašnekovą.
Aplinkybės
Pasistenkite, kad jūsų pokalbio metu nebūtų pašalinių dirgiklių, atitraukiančio kurio nors iš jūsų dėmesį. Taigi išjunkite telefoną, televizorių, perspėkite kitus namiškius, kad jums netrukdytų. Jei pokalbiu esate suinteresuoti abu, veikiausiai net ir išorės trukdžiai jo nenutrauktų. Tačiau jei susiklosčius kuriai pusei ne itin patogiai situacijai jus netikėtai pertrauks telefono skambutis, tai gali tapti proga pabėgti nuo pokalbio, o grįžti prie jo vėliau bus sunku.
Derybų taisyklės
Suformulavę problemą, apie kurią ketinote pasikalbėti, pasirenkite išklausyti partnerio nuomonę. Stenkitės nepertraukinėti, nekaltinti, nekritikuoti, jei reikia – tiesiog užduokite klausimus. Pasitikslinkite, teiraukitės: „Ar teisingai supratau – sakai, kad...“ Dažniau akcentuokite ne tai, kur jūsų nuomonės išsiskiria, o ką matote ir vertinate vienodai. Tai nuteiks pozityviau, greičiau suvoksite, kad esate vienodai atsakingi už susiklosčiusią situaciją ir pasirinktus sprendimo būdus.
Tinkama pabaiga
Baigdami pokalbį, kad klausimas būtų visiškai neišspręstas, o ne vien pasvarstytas, turėtumėte aptarti rezultatus: grįžkite prie pagrindinio klausimo ir apžvelkite, kiek pasistūmėjote į priekį. Jei aptarėte būdus, kaip spręsite problemą, – dar kartą įvardykite juos. Jei tik sudėliojote idėjas, ką būtų galima daryti, bet galutinį sprendimą atidėjote vėlesniam laikui – taip pat reziumuokite bendrą poziciją, nuspręskite, kada grįšite prie šio klausimo.
Būtina sąlyga
Pokalbis privalo būti rezultatyvus. Jei aiškiai suformuluosite užduotis ir norėsite pasiekti tikslo, jums tikrai pavyks. Tik pasistenkite vengti pernelyg aštrių emocijų, pretenzijų, kritikos vienas kitam. Diskutuokite konstruktyviai, siūlykite savus sprendimo kelius.
Kiti šeimos nariai
Išmokę derėtis ir diskutuoti, už derybų stalo galite pasodinti ir kitus šeimos narius – vaikus. Tegul išmoksta, kad šeimoje yra ne tik teisių, bet ir pareigų. Ir, žinoma, jiems turi būti suteikta galimybė reikšti nuomonę aktualiais klausimais. Šeima – tai keletas kartu gyvenančių žmonių. Kiekvienas jų turi asmeninį gyvenimą, bet gali dalyvauti šeimos gyvenime. Tokios derybos leidžia įtraukti visus šeimos narius, suteikia jiems galimybę bendrai spręsti iškilusias užduotis. Taip kiekvienas šeimos narys pasijunta esąs lygiaverčiu partneriu, o ne asmeniu, už kurį viską nusprendžia kiti.
Kodėl nesiseka kalbėtis?
Ar tai, kad partneris jūsų nesupranta ir negirdi, – tik jo problema? O gal ši problema vis dėlto bendra? Patobulinkite tarpusavio santykius ir venkite pagrindinių poros bendravimo klaidų.
Konfrontacija arba užsisklendimas. Ilgalaikiuose santykiuose dažnai susiduriama su konstruktyvaus problemų sprendimo būdo trūkumu ir nereikalingais kivirčais. Vieni konfliktinėse situacijose siekia konfrontacijos, todėl bet kokį ginčą ar nuomonių nesutapimą vertina kaip kovą. Kitiems konfliktinėse situacijose kyla noras užglaistyti kivirčą arba pabėgti, bet emocijų tramdymas tik dar labiau padidina stresą. Abu elgsenos modeliai trukdo racionaliai spręsti problemas. Todėl kilus norui kariauti arba sprukti, geriau to išvengti. Giliai įkvėpkite, palaukite, kol atslūgs emocijos, o tada ramiai pradėkite arba tęskite pokalbį.
Vadovauti užuot skatinus. Sutikite, vykdyti paliepimus nėra labai malonu. Jei suprasite, kad mylimasis yra komandos narys, o ne paklusnus vykdytojas, laimėsite kur kas daugiau. Be to, pasistenkite kuo dažniau pagirti mylimąjį – tai jūsų santykiams suteiks pozityvumo.
Nuolatinė kritika ir priekaištai. Kai kuriuos dalykus pokalbio metu kartais reikia nutylėti, ypač jei norisi pasakyti ką nors negatyvaus apie partnerį. Kritikos ir priekaištų klausimu galioja auksinė taisyklė: 5 pozityvūs pastebėjimai ir 1 negatyvus. Žinoma, kiekvieną kartą mintyse neskaičiuosite pagyrimų ir nebandysite pataikauti, tačiau būtinai įvertinsite ir kontroliuosite negatyvių pastabų srautą.
Žodinė kalba. Bendravimas nėra tik kalbėjimas. Kartais prisilietimu galima pasakyti daugiau negu žodžiais. Tyrimai rodo, kad net trumputis apsikabinimas pakelia oksitocino (hormono) kiekį organizme – tai suteikia ramybę ir stiprina tarpusavio ryšius. Šis hormonas taip pat didina pasitikėjimą partneriu, o tai itin svarbu geriems santykiams palaikyti. Be to, blokuoja smegenų baimės signalus. Todėl nepamirškite, kad pats lengviausias būdas pralaužti ledus, jei nepadeda žodžiai, – nors pusei minutės apkabinti žmogų.
Parengė Laura MUREIKAITĖ
