Kad atsikratyti antsvorio sunku, žino kiekvienas, kuriam reikia numesti bent keletą kilogramų. Tačiau kaip tą svorį numesti, nuo ko pradėti ir kuo baigti – rimtesni klausimai, neretai moteriškose kompanijose sukeliantys aibes diskusijų, apipintų legendų ir mitų. Štai keletas labai dažnų, tačiau, deja, klaidingų teiginių apie lieknėjimą.
Pasiryžimas sulieknėti – tuščias laiko švaistymas. Tai pavyksta tik Holivudo žvaigždėms, nes joms į pagalbą atskuba visa komanda gydytojų, trenerių, dietologų ir net visagalių chirurgų su skalpeliais, pasiruošusių kur per daug – nupjauti, o kur trūksta – prilipdyti.
Netiesa! Taip, norėdamos sulieknėti žvaigždės dažnai samdosi visą būrį joms padedančių specialistų. Tačiau jei neketinama siekti svaiginančių sportinių rezultatų, jei nekamuoja lėtinės ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, norint sulieknėti visai nebūtinas nei asmeninis treneris, nei dietologas, o juolab chirurgas su skalpeliu. Daugelis žmonių savo patirtimi jau seniai įrodė, kad savyje suradus valios ir ryžto, galima ne tik gerokai sulieknėti, bet ir vėliau sėkmingai nebepriaugti svorio.
Numestas svoris vis tiek sugrįš. Juk visų dietų finalas – nekontroliuojamas apsirijimas po ilgalaikio badavimo. Organizmas po dietos suvartotas kalorijas daug greičiau paverčia riebalais.
Netiesa! „Jo jo“ efektas akivaizdžiausias tada, kai svoris sėkmingai numetamas po griežtų dietų ir iškart grįžtama prie ankstesnės netaisyklingos mitybos.
Tačiau jei pasirinktos dietos taisyklės leidžia suvartoti ne mažiau nei 1 200 kalorijų per dieną, lieknėjama sveikai, o medžiagų apykaita nesutrinka. Pasiekus norimą svorį, suvartojamo maisto kiekį galima padidinti iki 1 800–2 000 kalorijų, o svoris negrįš. Svarbiausia – kontroliuoti mitybą ne tik laikantis dietos, bet ir jai pasibaigus.
Jei nepavyko keletą kartų –nepavyks niekada. Nors, atrodytų, reikia tiek nedaug – tik mažiau valgyti – tačiau tai padaryti kartais būna nepakeliamai sunku. O užvis lengviausia nusivilti, jei keletą kartų nepavyko. Tada lieka konstatuoti: toks sudėjimas, nieko padaryti nebeįmanoma...
Netiesa! Daugeliui žmonių atsikratyti antsvorio pavyko tik po keleto nesėkmingų bandymų. Taigi po pirmųjų nesėkmių tikrai neverta nuleisti rankų, verčiau pasvarstyti, kodėl nepavyko: ar pritrūko valios, ar režimas buvo parinktas netinkamai? Įvertinus nesėkmės priežastis, kitą kartą bus lengviau pasirinkti, kaip siekti tikslo. Tokiu atveju labai praverčia dietos dienoraštis, kuriame galima fiksuoti ne tik suvalgytų produktų kiekį, bet ir užsirašinėti pastabas, kas kelia nepatogumų, kada sunkiausia nenukrypti nuo režimo ir kodėl vis dėlto jam nusižengta.
Griežtos dietos – tiesiausias kelias nutukimo link. Visi žinome, kad itin griežtai riboti mitybą – nesveika. Tai gali sulėtinti medžiagų apykaitą, atimti daug energijos, sukelti daugybę šalutinių poveikių, pavyzdžiui, apatiją, mieguistumą, silpnumą ar galvos svaigulį. Ilgalaikis badavimas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Nebūtinai! Kiekvienam nuo antsvorio kenčiančiam reikia individualios dietos. Jei antsvoris labai didelis, medikai rekomenduoja itin griežtą dietą, nes ji gali būti vienintelė viltis atsikratyti taip nekenčiamų kilogramų. Svarbi pastaba: griežtos dietos padeda greitai atsikratyti antsvorio, tačiau jos visiškai netinka ilgesniam laikui. Be to, tokiems eksperimentams ryžtis savarankiškai nepatariama, geriausia – pasikonsultuoti su gydytoju, kuris įvertins sveikatos būklę ir kiek kilogramų reikia numesti.
Dietos laikytis nepaprastai sunku. Juk tenka kone nuolatos gyventi pusbadžiu, pavydžiai žiūrėti, kaip kiti mėgaujasi maistu, o pačiam kramsnoti tik salotas ir užsigerti nesaldinta arbata arba vandeniu. Būtent toks dietos stereotipas giliai įsišaknijęs mūsų vaizduotėje.
Nebūtinai! Daugelis dietos besilaikančių žmonių beveik nepatiria diskomforto ar jaučia jį tik pirmomis dienomis. Tokie žmonės valgo ne mažiau nei tris kartus per dieną, o tinkamai pasirinkę dietą, gali valgyti daugelį mėgstamų produktų. Tačiau svarbiausia, kad daugybė sėkmingai atsikračiusių antsvorio žmonių verčiau ryžtųsi ir vėl pakartoti dietos kursą, tačiau nė už ką nenorėtų vėl būti storuliais. Vadinasi, rezultatas vis dėlto vertas pastangų!
