Dauguma žmonių per atostogas keliauja, o kai kurie išvyksta į itin egzotiškus kraštus. Šiuo metu Londone
gyvenantis kaunietis Donatas Puzaras aplankė 60 pasaulio šalių: keliavo po Europą, Afriką, Viduriniuosius Rytus, Aziją. Vaikinas pasakoja, kad kelionių metu neretai susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, tačiau kuo daugiau keliauja, tuo daugiau patirties įgyja, todėl kita kelionė jau būna lengvesnė.
Būtina pasiruošti
Donatas dažniausiai keliauja po turistų mažai lankomas vietas, kur didesnė ligų, infekcijų rizika, todėl stengiasi pasidomėti informacija apie ligas ir sveikatos sistemą tose šalyse, pasiskiepija. Tačiau vaikinas pripažįsta: kelionėms pasiruošęs geriau, daugelio probleminių situacijų jis galėjo ir nepatirti. Pavyzdžiui, jei nebūtų taupęs: „Galėjau pirkti brangiau kainuojantį maistą, kur sanitarinės sąlygos atrodė padoresnės, arba negerti bet kokio vandens.“ Daug naudingos informacijos, kaip apsisaugoti, anot Donato, galima sužinoti bendraujant su vietiniais gyventojais.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė teigia, kad norint išvengti virškinimo problemų kelionių metu reikia valgyti reguliariai, o svarbiausia – kokybišką maistą.
Keliaujantiesiems patariama negerti nevirinto vandens, nevalgyti neplautų ir neluptų vaisių ar daržovių, rinktis gerai iškeptą ir išvirtą maistą, vartoti pakankamai skysčių. Anot jos, dažnai kelionėse pasitaikantis virškinimo sutrikimas – viduriavimas. „Užsienyje mūsų virškinimo traktą staiga užplūsta galybė jam svetimų mikroorganizmų, tarp jų pasitaiko ir ligų sukėlėjų. Organizmas nuo jų ginasi jam įprastu būdu – viduriavimu“, – aiškina specialistė.
Viduriuojant patariama vartoti daugiau skysčių, geriausiai tinka negazuotas mineralinis vanduo. Trumpas viduriavimas dažniausiai nieko bloga nereiškia ir yra natūralus organizmo valymasis. Tačiau jei viduriavimas
užsitęsia ilgai – 48–72 valandas, blogėja savijauta, atsiranda mieguistumas, svaigsta galva, pakyla temperatūra, vemiate ar išmatose pastebite kraujo – tai ženklas, kad būtina kreiptis į gydytoją. Grįžus iš užsienio ir pajutus kokius nors negalavimus, gydytoją būtina informuoti, kad buvote išvykęs.
Apsaugo skiepai
Vykstant į egzotiškas šalis, R.Babravičienė pataria pagalvoti apie skiepus: tai padaryti reikėtų likus bent 4–6 savaitėms iki kelionės. Keliaujant su vaikais, jiems gali prireikti papildomų skiepų. Kur, kada ir nuo ko skiepytis, gali pasakyti gydytojas specialistas. Gydytojas įvertins kelionės pobūdį, trukmę, keliautojo sveikatos būklę, infekcijų riziką. Ligų, nuo kurių verta pasiskiepyti, sąrašas ilgas: hepatitas A, hepatitas B, vidurių šiltinė, difterija, pasiutligė, stabligė, cholera ir kt.
Specialistė aiškina, kad pavojinga liga maliarija susergama, jei įkanda šį parazitą pernešantis uodas. Ypač didelė tikimybė ja užsikrėsti yra Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Pietų Azijoje, Vidurio Rytuose. Reikėtų vengti maliarinių uodų įkandimų, o profilaktiškai galima vartoti vaistus, tačiau, anot R.Babravičienės, labai svarbu laikytis šių vaistų vartojimo instrukcijos.
Vertėtų pasiimti vaistinėlę Specialistės rekomenduoja į kelionę pasiimti vaistinėlę, kurioje prireikus rastumėte bet kurioms aplinkybėms tinkamų priemonių. Su savimi reikėtų turėti vaistų nuo skausmo, priemonių nuo sumušimų ar patempimų, elastinio tvarsčio, pleistro. Jei nuolat vartojate kokius nors vaistus – pasiimkite ir jų, nepamirškite gydytojo recepto.
Preparatų nuo alergijos vertėtų turėti net tiems, kurie nėra alergiški, nes organizmas bet kada gali alergiškai
sureaguoti į egzotišką maistą, augalus, vabzdžių įkandimus.
Savo sveikata ypač atidžiai turėtų pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonės, būtina prižiūrėti ir vaikus, nes jie labai jautrūs aplinkos pokyčiams. Būsimoms mamoms R.Babravičienė išvykas pataria tik antrojo nėštumo metu, kai kūnas jau pripratęs prie pasikeitimų, mažesnė persileidimo tikimybė, o pilvas dar nėra toks didelis, kad trukdytų judėti, ir sumažėja priešlaikinio gimdymo rizika. Nėščiosioms rekomenduojama atsisakyti kelionių į tolimas
šalis, nes nepatartina skiepytis.
Išsiruošus į bet kokią kelionę pravers papildomas sveikatos draudimas, o keliaujantiesiems Europoje naudinga bet kurioje teritorinėje ligonių kasoje užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę. Apsidraudusiesiems privalomuoju sveikatos draudimu ji išduodama nemokamai.
R.Babravičienė teigia: norint mėgautis kelione, užtenka šiek tiek ja pasirūpinti iš anksto.
