Nuo metų pradžios tymais susirgo daugiau nei 70 sveikatos priežiūros srityje dirbančių specialistų. Tai – medikai, slaugytojos, laboratorijų darbuotojai.
„Tai mums buvo visiškai netikėta, kadangi šita situacija yra pavojinga tuo, kad vieni kolegos gali užkrėsti kitus kolegas ir reikės gelbėti gelbėtojus, nebebus kam dirbti“, – teigia nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Darbdaviai neužtikrina darbuotojų saugumo
Sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojų sergamumas kelia nerimą, nes jie gali užkrėsti į įstaigą užsukusius pacientus. Pasak R. Lingienės, kad tai vyksta, įrodo didelis vaikų iki vienerių metų sergamumas.
Lankymasis medicinos įstaigoje, kurios darbuotojai yra užsikrėtę tymais, kelia didelį pavojų nėščiosioms bei imunosupresiniams ligoniams, kuriems persodinti organai ar dėl sveikatos būklės jie vartoja imunitetą slopinančius vaistus ir jie irgi negali skiepytis.
„Žmonės nuvyksta į sveikatos apsaugos įstaigą ir tikisi joje pasveikti, tačiau gali parsivežti tymus. Tai tikrai yra netoleruotina.“, – sako specialistė.
R. Lingienės teigimu, sveikatos priežiūros specialistai privalo būti skiepijami savo įstaigų vadovų iniciatyva ir lėšomis. Tuo pasirūpinti turi darbdaviai. Šiuo metu tik 26 proc. tikrintų sveikatos apsaugos įstaigų vadovai yra inicijavę įstaigos darbuotojų skiepijimą nuo tymų.
„Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai laiku nepasirūpino savo darbuotojų profesine rizika, neįvertino jos, nors teisės aktai galioja nuo 2004 metų ir pasakyti, kad vakcinų stoka arba ji brangi nevertėtų.
Tiek poliklinikoje, tiek ligoninėje su pacientais negali dirbti darbuotojai, kurie yra imlūs tymams. Kitaip būti negali. Arba jis turi dirbti darbą nesusijusį su pacientais, arba turi turėti imunitetą, tai yra būti paskiepytas, persirgęs arba turėtų būti atnaujinęs skiepą. Už tai atsako darbdavys ir tai jis turi padaryti savo lėšomis“ – tikina R. Lingienė.
Sveikatos priežiūros specialistų skiepijimu turi pasirūpinti darbdaviai, tačiau dabar sveikatos apsaugos ministerija matydama, kad darbdaviai nepakankamai rūpinasi savo ligoninių ir poliklinikų darbuotojais, svarsto į valstybės lėšomis vakcinuojamų žmonių sąrašą įtraukti ir sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojus.
Medikai, pasisakantys prieš tymus
Gydytoja infektologė, medicinos mokslų dr. Ligita Jančorienė teigia, kad negalima kaltinti medikų bendruomenės dėl visuomenės skatinimo nesiskiepyti ir platinamos prieš skiepus nukreiptos informacijos, nes dauguma žmonių, nusistačiusių prieš skiepus, neturi medicininio išsilavinimo. Taip pat medikė sako, jog gydytojų pilietinė pareiga yra skleisti tik moksliškai pagrįstą informaciją.
„Dauguma mitų, kurie yra susiję su vakcinų daroma žala, yra paneigta. Manau, kad tai yra įrodę daugelis šaltinių. Jokia vakcina nepatenka į gyvenimą nepraėjusi ilgų klinikinių tyrimų etapo ir vakcinų gamybai keliami ypač dideli reikalavimai“, – teigia specialistė.
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis tikina, jog ateityje prieš skiepus pasisakančių medikų gali laukti ypač griežtos sankcijos.
„Mes kreipėmės į etikos komitetą prašydami įvertinti, tokį medikų elgesį. Užsiimti tokia veikla nedera. Yra konkretūs kodeksai, yra konkretūs straipsniai, kuriuose yra aiškiai pasakyta. Medikų bendruomenei nėra garbė, kai aplinkoje yra toks žmogus. Kitose šalyse už tokius pasisakymus yra naikinamos licencijos. Manau, kad mes irgi pribręsim“, – sako A. Šešelgis.
Greita Santarų klinikų reakcija
L. Jančiorienės teigimu, Vilniaus Santarų klinikose nebuvo tinkamai sureaguota į 2004 metais išleistą sveikatos apsaugos ministro įsakymą ir nebuvo tinkamai pasirūpinta dirbančiųjų profilaktika iki tymų protrūkio.
Sunerimus dėl tymų protrūkio buvo pastebėtas profilaktinės vakcinos trūkumas, todėl dauguma medikų yra paskiepyti, kaip po sąlyčio su sergančiais asmenimis.
„Santaros jau gavo vakciną, kurią galima naudoti iki ekspozicijos, tai yra tiems, kurie dar nepatyrė susidūrimo su infekcija.
Jie gali pasiskiepyti ir apsisaugoti nuo susirgimo vėliau“, – sako medikė.
Sveikatos apsaugos viceministras antrina, kad Santarų klinikose užsikrėtus keliems darbuotojams, ši problema buvo išspręsta savaitės bėgyje.
„Tai yra puikus pavyzdys, kai administracija ir vadovai atkreipia dėmesį. Lygiai prieš savaitę mes turėjom atvejį, kai Santarose užsikrėtė medikai, šiandien jau gauta vakcina, kuri yra skirta profilaktiniam personalo paskiepijimui“, – teigia A. Šešelgis.
Siekiant nutraukti infekcijos plitimo grandinę svarbu, jog asmenys, kurie įtaria, kad serga tymais 72 valandų bėgyje kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jiems būtų suteiktos reikalingos šeimos gydytojo paslaugos ir užtikrintas operatyvus ir tinkamas izoliavimas.
Autorius: Laura Bilinskaitė
