Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo 14 infekcijų (tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso (tik mergaitės), meningokokinės B tipo infekcijos, rotavirusinės infekcijos). Jei abejojate, ar nuo tam tikrų ligų esate skiepytas, kreipkitės į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri turi jūsų sveikatos istoriją. Taip pat imunitetą tam tikroms ligoms galima pasitikrinti atliekant specialius laboratorinius tyrimus.
Skiepų suteiktos apsaugos trukmės konkrečiai ligai tiksliai įvardinti negalima, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių: individualaus imuniteto ir sveikatos būklės, amžiaus, vakcinos rūšies, teisingai atlikto pirminės vakcinacijos kurso, skiepijimosi atlikimo procedūrų.
Be to, persirgus natūraliai, daugelio infekcijų atvejų, imunitetas taip pat nėra suformuojamas visam gyvenimui (pvz. difterija, stabligė, kokliušas), tad praėjus tam tikram laikotarpiui galima sirgti pakartotinai. Tačiau jei ir susirgsite infekcija, nuo kurios buvote skiepytas, liga pasireikš lengvesne forma, išvengsite komplikacijų bei mirties.
Atlikus pilną vakcinacijos kursą, žmogui sukuriamas ilgalaikis imunitetas. Tačiau kai kuriuos skiepus reikia atnaujinti ir pasiskiepyti papildomai susiruošus į kelionę.
Skiepai nuo difterijos, stabligės ir kokliušo - nemokami
Nuo difterijos, stabligės ir kokliušo rekomenduojama pakartotinai skiepytis kas 10 metų. Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą valstybės lėšomis suaugusiems asmenims nuo 26 m. galima nemokamai pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų infekcijų – difterijos, stabligės ir kokliušo.
Ypač rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo kokliušo infekcijos planuojantiems tapti tėvais, ar jau susilaukusiems naujagimio tėvams ir seneliams, kadangi didžioji dauguma kūdikių ir mažų vaikų kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių.
Nuo tymų nemokamai skiepijami vaikai ir kontaktiniai asmenys
Lietuvoje tymų vakcina pradėta skiepyti nuo 1964 m. viena vakcinos doze, o nuo 1988 m. dviem vakcinos dozėmis. Ypatingai susirūpinti turėtų tie, kurie liko visai neskiepyti arba buvo paskiepyti viena vakcinos doze. Jei asmuo nežino savo skiepijimų būklės, jis turi galimybę atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti dėl imlumo tymams.
Taip pat itin budrūs turėtų būti kūdikius auginantys tėvai. Pirmąja vakcinos doze kūdikiai skiepijami sulaukę 15 mėnesių amžiaus (antrąja – 6-7 metų), tad iki tol laiko juos gali užkrėsti šeimos nariai. Kas gali skiepytis tymų vakcina ,,Priorix‘‘ PSDF biudžeto lėšomis:
• Vaikai, kurie nebuvo paskiepyti dėl tam tikrų priežasčių pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. • Kontaktiniai asmenys, kurie buvo sąlytyje su sergančiuoju tymais, skiepijami viena ,,Priorix‘‘ vakcinos doze. • Kontaktinių asmenų sąrašą sudaro visuomenės sveikatos specialistas, gavęs pranešimą apie tymų ligos atvejo įtarimą. • Asmuo, žinantis, kad buvo kontakte su sergančiuoju ir dėl tam tikrų priežasčių neįtrauktas į kontaktinių asmenų sąrašą, gali kreiptis į teritorinį visuomenės sveikatos centrą.
Vakcinacija nuo erkinio encefalito – kas 5 metus
Lietuvoje registruojamas vienas didžiausių erkinio encefalito sergamumas Europoje. Erkinis encefalitas – tai ūmi virusinė centrinės nervų sistemos liga, kurią platina Ixodes genties erkės kraujo siurbimo metu. Galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu ožkų ar karvių pieną. Erkinio encefalito vakcina galima skiepyti vaikus nuo 1 m. amžiaus ir suaugusius.
Pirminei imunizacijai reikalingos 3 vakcinos dozės. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios dozės įskiepijimo intervalas gali būti nuo 5 iki 12 mėn. po antrosios dozės įskiepijimo, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Sustiprinančioji vakcinos dozė skiriama po 3 m. ir vėliau kitos palaikomosios (sustiprinančios) vakcinos dozės skiepijamos kas 5 m. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 % skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnų titras.
Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas.
Skiepai nuo gripo – kasmet
Kasmet rudens-žiemos mėnesiais rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo infekcijos Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio vasario mėnesiais skiepytis ne vėlu, kadangi gripo sezonas tęsiasi nuo spalio iki balandžio mėnesio, o pasiskiepijus maždaug per dvi savaites žmogaus organizme susidaro antikūnai kovai su gripo virusu.
Skiepijimai nuo gripo rekomenduojami visiems asmenims (asmenys gali būti skiepijami nuo 6 mėn. arba nuo 3 m. amžiaus, priklausomai nuo vakcinos gamintojo), nepriklausantys rizikos grupėms skiepijami savo lėšomis, o valstybės lėšomis nuo gripo skiepijami šie rizikos grupių asmenys:
•65 m. ir vyresni; •nėščiosios; •asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; •asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; •sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Į skiepų kabinetą – ir prieš kelionę
Nepaisant to, kad kai kurių infekcijų Lietuvoje nėra registruojama ar registruojami pavieniai atvejai, šios ligos vis dar egzistuoja kitose šalyse. Keliautojai net nežinodami gali šias ligas įvežti į mūsų šalį bei infekuoti imlius asmenis (neskiepytus ar nepilnai skiepytus).
Rizika užsikrėsti ar susižeisti keliaujant priklauso nuo daugelio faktorių – nuo regiono, kuriame lankomasi, asmens amžiaus ir sveikatos būklės, kelionės trukmės, veiklos įvairovės.
Todėl skiepytis reikia įvertinus visas aplinkybes, pvz. – jei žmogus vyksta į kelionę ir yra tam tikrų infekcijų grėsmė (pvz. vyksta protrūkis, yra didelis sergamumas tam tikra infekcija ar yra endeminė tam tikro sukėlėjo teritorija) tuomet yra rekomenduojamo ar privalomo pobūdžio skiepai.
(Jei anksčiau nebuvo pasiskiepiję ar persirgę, tai dažniausiai keliautojai skiepijasi nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, atlieka difterijos stabligės revakcinaciją). Jeigu asmuo keliauja į endeminę poliomielito teritoriją, tuomet reikalinga viena sustiprinančioji vakcinos nuo poliomielito infekcijos dozė. Jei keliauja į endeminę geltonojo drugio teritoriją, rekomenduojama/privaloma pasiskiepyti nuo geltonojo drugio infekcijos.
Kodėl vienų skiepų pakanka visam gyvenimui, o kitus reikia kartoti kasmet?
Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį.
Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5-10 metų. Tai siejama su inaktyvuotomis vakcinomis, kurių sudėtyje nėra gyvų susilpnintų virusų, bakterijų ar jų dalelių, dėl šios priežasties ir reikia daugiau vakcinos dozių, kad būtų sukurtas pilnavertis imunitetas, bei reikalingos sustiprinančios (palaikomoji) vakcinos dozės, kurios pailgina imuniteto apsaugą iki sekančio skiepijimo.
Gripo vakciną rekomenduojama skiepyti kiekvienais metais, nes gripo virusai pasižymi gebėjimu greit mutuoti, todėl gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų. Kasmet yra pagaminama nauja vakcina, kuri geriau atitinka cirkuliuojančius gripo virusus.
