Kasmet maždaug 150 žmonių Lietuvoje išgirsta liūdną diagnozę: atrasta sarkoma. Nors ir skaičius atrodo nedidelis – sudaro vos 1 proc., šis vėžys gali labai klastingai įsisukti bet kur organizme – Nacionalinio vėžio instituto abdomalinės chirurgijos gydytojas Rimantas Baušys sako, kad jam tereikia rasti jungiamąjį audinį.
„Visų šių audinių, kurių kilmė yra ta pati, organizme yra daug, todėl ir sarkomų rūšių yra labai daug. Verta paminėti, jog išskiriamos dvi didelės sarkomų grupės: minkštųjų audinių sarkomos ir kaulų sarkomos. Jei vėžio ląstelės kilusios iš kaulinio audinio – tai osteosarkoma, jei iš riebalinio audinio – liposarkoma ir t.t.“, – pasakoja jis. Tai reiškia, kad sarkoma gali susiformuoti kauluose, kremzlėse, riebaliniame audinyje, kraujagyslėse ir kituose audiniuose.
Efektyviam gydymui trūksta tyrimų
Dėl sarkomos navikų retumo trūksta klinikinių tyrimų, kurie padėtų giliau pažinti ligą. Chemoterapijos su stacionaru skyriaus vedėja Birutė Brasiūnienė sako, kad dėl ribotų gydymo priemonių neretai ligą sunku išgydyti.
„Dėl ligos retumo trūksta didelės apimties klinikinių tyrimų, dėl nedidelio ligos atvejų skaičiaus dažnai tokių tyrimų rezultatai nėra reikšmingi. Kadangi sarkomos pasižymi ne tik retumu, bet ir savo biologiniu heterogeniškumu, sudėtingėja ir šio vėžio diagnostika, ir gydymas“, – pasakoja ji.
Dėl nepažengusio gydymo svarbu iš anksto sumažinti tikimybę sarkomos išsivystymui. Rizika susirgti sarkoma didėja, jei ligos atvejų pasitaikė šeimoje, jei į organizmą patenka arsenas, vinilo chloridas bei jei pažeista žmogaus limfinė sistema.
Taip pat sarkomos rizika didėja, jei žmogus patiria jonizuojančią spinduliuotę ar turi herpes virusą 8.
Kur dažniausiai išsivysto sarkomos navikai?
Gydytojai sako, kad sarkomą dažnai gali pastebėti ir pats žmogus – dažnai navikai išsivysto rankose ar kojose, ypač lengva naviką užčiuopti ant galūnių. „Jei navikas yra galūnėse, dažniausiai pacientas jį užčiuopia pats ir, jei yra neabejingas savo sveikatai, laiku kreipiasi į gydytojus. Dažniausia tai būna ankstyvos stadijos navikai“, – pasakoja dr. R. Baušys.
Čia gali būti aptinkamas ir 0,5 centimetrų skersmens navikas. Bet jei pacientas į gydytojus kreiptis neskuba, auglys gali padidėti net iki 20 centimetrų ar daugiau. Visgi, pačios didžiausios sarkomos nustatomos pilve ir užpilvio srityje.
Nacionaliniame vėžio institute medikams yra tekę operuoti net 14 kilogramų sveriančią sarkomą. Literatūroje aprašomi atvejai kai navikas svėrė net 90 kilogramų. Anot dr. R. Baušio, kuo didesnė sarkoma, tuo didesnė metastazių rizika.
Antra pagal dažnį lokacija – pilvas – liga išsivysto skrandyje, žarnyne.
„Žymiai sudėtingesnė yra pilvo ir užpilvio sarkomų diagnostika, kadangi žmogus nejaučia jokių simptomų, kol navikas neperauga arba nepradeda spausti gretimų organų. Dėl šios priežasties dažnai sarkomos diagnozuojamos lokaliai išplitusios arba jau būna atokiųjų metastazių. Tik apie 30 proc. visų sarkomų diagnozuojamos ankstyvose – pirmoje arba antroje stadijoje“, – kodėl pastebėjus įtartinus darinius kūne, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, pasakoja dr. R. Baušys.
R. Baušys sako, kad kuo anksčiau diagnozuojama sarkoma, tuo didesnė tikimybė pacientui išgyventi: bendra 5 metų gyvenimo trukmė sergant sarkoma siekia 65 proc.
Jei liga diagnozuota pirmos ar antros stadijos – tikimybė gyventi 5 metus yra 80-90 proc., tačiau ketvirtos stadijos atveju – tik 15 proc.
Gydymas priklauso nuo sarkomos rūšies
Kai sarkoma yra išplitusi ir metastazavusi, vienas iš gydymo metodų yra chemoterapija. „Chemoterapijos vaisto parinkimas priklauso nuo sarkomos rūšies (minkštųjų audinių, kaulų ir pan).
Sarkomų tarptautinėse konferencijose medikamentinio gydymo naujienos pastaruoju metu pristatomos dviem kryptimis: analizuojama adjuvantinio (po operacijos), neoadjuvantinio (prieš operaciją) medikamentinio gydymo nauda galutiniams rezultatams.
Kol kas tai nėra standartiniai gydymai visoms sarkomų rūšims, tačiau priklausomai nuo sarkomų rūšies, piktybiškumo laipsnio, operacijos apimties, radikalumo ir pan., atskirais atvejais tokie gydymai skiriami praktikoje“, – pasakoja doc. dr. B. Brasiūnienė.
Anot medikės, sarkomų gydymas šiai dienai vis labiau ir labiau tampa individualizuotas. „Išanalizavus sarkomos genetinį profilį, išplitusios ligos atveju rekomenduojamas specifinis taikinis vaistas.
Deja, kad pilnai funkcionuotų individualizuotas sarkomos gydymas – išlieka taikinio vaisto prieinamumo problema, nes dažnai tai biologiniai brangūs vaistai, nekompensuojami.
Šioje vietoje labai svarbu tampa klinikinių tyrimų, pacientų paramos programų pasiūla pacientams, genetinių tyrimų prieinamumas“, – sako ji.
„Chirurginį gydymą galima taikyti siekiant sumažinti naviko sukeliamus simptomus – masės efektą, obstrukciją – bei siekiant prailginti paciento išgyvenamumą. Tokiu atveju chirurginis gydymas yra lengvinantis“, – pasakoja dr. R. Baušys.
Anot mediko, po chirurginio gydymo pacientui gali prireikti ir radioterapijos. „Radioterapija gali būti taikoma kaip vienintelis gydymo metodas, taip pat prieš arba po chirurginio gydymo.
Radioterapijos metu siekiama sumažinti naviko dydį bei sustabdyti navikinių ląstelių augimą. Radioterapija taip pat taikoma kaip paliatyvus gydymo būdas siekiant palengvinti naviko sukeliamus simptomus, tokius kaip skausmas, diskomfortas“, – sako dr. R. Baušys.
Anot mediko, kai navikas išplitęs, pacientui dažniausiai taikomas kombinuotas gydymas: derinama chirurgija, radioterapija, chemoterapija, imunoterapija, taikinių terapija.
