Naujasis testas lyginamas su dūmų detektoriumi, nes jis, nors ir nerodo pačios ligos, jis reaguoja į pasikeitusius raudonuosius kraujo kūnelius, kurie pasirodo žmogui pradedant sirgti vėžiu.
„Testas gai būti įvardytas kaip vėžio detektorius. Toks pavadinimas perimtas iš dūmų detektoriaus. Tai labai tinkamas pavyzdys, nes dūmų detektorius reaguoja ne į ugnį, bet į jos sukuriamą produktą – dūmus. Taip ir šis testas – praneša apie vėžį reaguodamas į ląsteles“, - aiškina tyrimams vadovavęs profesorius Garethas Jenkinsas.
Mokslininkui džiaugsmas – tikrai pagrįstas. Nes siekiant pagydyti vėžį svarbiausia nustatyti šią ligą kuo anksčiau. Jei auglys aptinkamas kurioje nors vienoje kūno dalyje, yra daugiau vilčių, kad jį be pasekmių pavyks pašalinti chirurginiu būdu. Jei vėžys jau išplito į kitus organus, tikimybė, kad paciento išgelbėti nepavyks, kur kas didesnė.
Naujasis testas, kurio kaina kol kas yra 35 svarai, taip pat turėtų būti labai naudingas asmenims, kurie turi didelę riziką susirgti vėžiu.
Šio testo įvertinimui reikia vos kelių valandų laboratorijoje. Mokslininkai, kūrę testą pastaruosius ketverius metus, patikrino net 300 sveikų, turinčių vežio simptomų ir vėlesne vėžio stadija sergančių asmenų.
Testas nustato pokyčius baltymų, kurie yra ant raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus. Šie pokyčiai neturi jokio poveikio ligos progresavimui – tai ligos padaryta žala. Pas sveikus asmenis tokių pakitusių baltymų būna apie 5 atvejai iš milijono, o pas sergančiuosius – nuo 50 iki 100 pakitusių baltymų iš milijono.
Kol kas šis testas yra naudingas galintiems susirgti ar pradedantiems sirgti stemplės vėžiu. Jei pavyks užsitikrinti finansavimą, ketinama vertinti, ar testas gali būti naudojamas nustatyti grėsmę susirigti kasos vėžiu.
Profesorius G. Jekinsas tvirtina, kad dar reikia rasti įrodymų, jog testas tiks nustatyti ir kitų tipų vėžinius susirgimus. Tačiau pripažįstama, kad vilčių yra daug.