Apie permanentinio makiažo grėsmes sutiko papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas, gydytojas Tadas Raudonis.
„Permanentinis makiažas yra odos paviršiuje atliekama tatuiruotė. Ji yra švelnesnė negu mums įprastos tatuiruotės, kurias atliktume bet kur kitur kūno odoje.
Dėl šios procedūros atliktas makiažas laikosi ilgiau. Priklausomai nuo naudotos technikos ir pigmento, jis gali išsilaikyti iki dvejų ar daugiau metų“, – atskleidė T. Raudonis.
Pašnekovas pridėjo, kad šios procedūros yra atnaujinamos kas tam tikrą laiką priklausomai nuo to, kokioje vietoje atliekama procedūra.
Jis pateikė pavyzdžius, kad štai lūpų mikropigmentacija gali išlikti net trejus ar penkerius metus, kai tuo tarpu antakių zonoje atliekamą permanentinį makiažą įprastai reikia atnaujinti po pusantrų ar dvejų metų.
„Problema yra tuomet, kai pigmentas lieka toks ryškus, kad būna sudėtinga jį pašalinti net taikant keletą skirtingų lazerių“, – paaiškino jis.
Skiriasi nuo įprastos tatuiruotės
Paklaustas, kuo ši procedūra skiriasi nuo įprastos tatuiruotės atlikimo, T. Raudonis atskleidė, kad visa paslaptis slypi pigmento gylio parinkime.
Anot jo, darant įprastas tatuiruotes pigmentas yra įvedamas giliau į odą, t. y. į dermos sluoksnį. Įprastai tatuiruotės įvedamos į vieno-dviejų milimetrų gylį.
„Permanentinio makiažo atveju, pigmentas neturėtų būti įvedamas taip giliai, jis turėtų būti tik milimetro arba pusės milimetro gylyje. Tai yra, pačiame viršutiniame dermos sluoksnyje, dėl ko ši tatuiruotė išsilaiko trumpiau“, – skirtumus apibrėžė gydytojas.
Pašnekovas pridėjo, kad atliekant permanentinį makiažą taip pat naudojama speciali, tam skirta įranga, plonesnės, mažiau judančios adatėlės, kurios mažiau traumuoja odą.
Permanentiniam makiažui naudojami dažai taip pat skiriasi. Anot jo, šie įprastai yra kur kas švelnesnės cheminės sudėties, kuri turėtų būti saugesnė, tačiau tuo pat metu neleidžia išgauti ryškios spalvos ar ilgo išliekamumo.
„Kai prieš penkis ir daugiau metų turėjome pirmuosius permanentinio makiažo meistrus, susidurdavome su moterimis, kurių antakiuose likdavo giliai įvestas ir praktiškai nesunaikinamas juodas ar mėlynas pigmentas. Vis tik, einant metams, technika jau yra patobulėjusi“, – pasidžiaugė gydytojas.
Pavojingiausios zonos
T. Raudonis akcentavo ir dar vieną svarbų aspektą – pavojingiausią permanentinio makiažo zoną. Pasak jo, atliekant populiarią procedūrą šioje vietoje didžiausia rizika susidurti su bėdomis.
„Aš sakyčiau, kad pavojingiausia yra vokų zona, vadinamasis „pravedimas“, t. y. tuomet, kai blakstienų augimo linijoje yra įvedamas pigmentas. Ši zona yra labai jautri, prie pat akies gleivinės. Štai ten mes turime didelę riziką.
Pavojingiausi yra galimi greituoju laikotarpiu pasireiškiantys poveikiai. Tai gali būti alergija, kuomet ta vieta ima tinti, infekcija, kuomet atsiranda patinimas, paraudimas, gelsvas šašas, ar net pradeda kauptis pūliai.
Bet kokiu atveju, jeigu laiku yra kreipiamasi į specialistus, organizmo reakciją galima sukontroliuoti“, – paaiškino specialistas.
T. Raudonis pridėjo, kad permanentinio makiažo procedūroms naudojamiems dažams yra taikomi tam tikri Europos Sąjungos reikalavimai. Vis tik, kai kurie meistrai renkasi pirkti intensyvesnius dažus iš kitų pasaulio kraštų, o šie, nors ir ilgiau gali išlaikyti spalvą, tačiau yra pavojingesni klientui.
„Retais atvejais dėl procedūros metu atliekamų mikrotraumų ant veido gali atsirasti randai, taip pat kilti įvairios svetimkūnio tipo reakcijos, kurios pasireiškia kietais mazgeliais odoje.
Reikia turėti omenyje, kad tokiais atvejais, dirbant prie pat akies, gali kilti rizika ir akims. Klientas gali susidurti su voko krašto, akies gleivinės uždegimu ar kitomis situacijomis“, – teigė jis.
Aukso vertės patarimas
T. Raudonis pokalbio metu taip pat pasidalijo situacija iš savo praktikos, su kuria susidūrė prieš kelerius metus. Specialistas pasakojo, kad tai buvo vienas sudėtingesnių atvejų, su kuriuo jam teko susidurti.
„Mes turėjome pacientę, kuri buvo prieš kurį laiką pasidariusi permanentinį makiažą, o taip pat jai neseniai buvo atliktos ir hialurono rūgšties injekcijos į tarp antakių ir akies esančią zoną.
Pacientei kilo sunkiai paaiškinama autoimuninė reakcija, dėl kurios antakiai pakeitė spalvą. Jie iš tamsiai rudų tapo ryškiai oranžiniai. Taip pat po oda buvo susidarę granulominiai mazgeliai, kurie turėjo būti chirurgiškai pašalinti“, – pasakojo jis.
Taip pat jis pridėjo, kad yra tekę susidurti su permanentinio makiažo lūpoms procedūrą pasidariusia paciente. Pasak jo, ši moteris susidūrė su užsitęsusiu lūpų tinimu, kurį teko gydyti imunosupresiniais vaistais.
Tiesa, T. Raudonis paaiškino, kad dažniau yra susiduriama su infekcijų atvejais, kuriuos nėra sunku suvaldyti. Vis tik, specialistas pasidalijo patarimu su tais, kurie svarsto apie permanentinio makiažo procedūrą.
„Svarbiausia yra labai atsargiai apmąstyti, ar to tikrai reikia. Jei visgi reikia, tuomet kreiptis į meistrą su ilgamete patirtimi ir gerais atsiliepimais“, – patarė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
