„Auginau ir auginu savo penkis vaikus pati viena. Buvo laikas, kaip gyvenau iš socialinių pašalpų, bet vis nesilioviau žiūrėti gyvenime į priekį – bent jau taip mano akimis atrodė, kad svarbu vaikus pavalgydinti ir aprengti.
Žinau, kad padariau klaidą, paėmusi paskolų. Skolinausi, kad vyrui nupirkčiau telefoną, ėmiau ir kitų paskolų. Taip, nemokėjau elgtis su finansais, neturėjau finansinio raštingumo – tai pripažįstu. O dabar skęstu tose skolose ir nežinau, kaip iš jų, dirbant Lietuvoje, išsikapstyti. Mano skola siekia kelis tūkstančius eurų“, – pasakoja su tv3.lt susisiekusi moteris, nenorėjusi viešinti savo pavardės ir gyvenamosios vietos.
Ingrida pasakoja, kad dabar jie gyvena penkiese – ji su savo keturiais nepilnamečiais vaikais, kurių jauniausiam – ketveri, o pilnametė dukra grįžta į namus savaitgaliais.
Džiaugėsi įsidarbinusi prekybos centre
Moteris sako, kad gyventi iš minimalios algos, kuomet dar dalį jos tenka atiduoti antstoliams, o auginti dar reikia ir keturis vaikus, yra labai sunku. Nors iš vaikų tėvų ir priteisti alimentai, ir juos vaikai gauna, tačiau tai – tik katino ašaros, palyginti su tuo, ko moteriai reikia pragyvenimui.
„Metams bėgant atsirado galimybė baigti kursus, ieškoti darbelio pagal įgytą specialybę – salės darbuotoją – bet patikėkit, nelabai pavyko, nelabai greitai jį gavau, kaip tikėjausi. Bėda buvo, kaip bebūtų gaila, išvaizdoje, tiksliau – burnoje. Pamatę, kad man trūksta dantų, darbdaviai pasakydavo: ačiū, paskambinsim, bet taip ir nepaskambino.
Galiausiai pavyko man tuos dantis susitvarkytį ir gavau darbelį – „Iki“ salės darbuotojos. Džiaugėsi širdelė, kad pagaliau turiu darbą ir kad vaikai gales džiaugtis, kad jų mamytė jau dirbantis žmogus. Taip ir buvo, bet laikinai“, – kalbėjo moteris.
Nutarė emigruoti
Ingrida tikėjosi, kad po truputį atsistos ant kojų, kad pavyks greitai atiduoti skolas, tačiau moteris klydo. Alga buvo maža, antstoliai spaudė, ir ji pamatė, kad liekant Lietuvoje, iš skolų neišbris niekada.
„Rasti geriau apmokamą darbą Lietuvoje man yra neįmanoma. Visur prašo vidurinio išsilavinimo, o aš turiu tik pagrindinį. Su 370 eurų alga, iš kurios dar atsiskaito antstoliams ir mokesčiams, nieko nebelieka. Tad priėmiau labai sunkų sprendimą: emigruosiu. Bijojau, kad ta diena išauš, bet taip įvyko. Esu priversta laikinai palikti Lietuvą, pamėgtą darbą, nuostabų kolektyvą, o labiausiai plyšta širdis dėl savo vaikų.
Aišku, palieku juos saugiose ir gerose rankose – vaikų krikšto mamai ir vyriausiajai, jau pilnametei, dukrai, tačiau man tai labai sunku“, – kalba Ingrida.
Moteris sako, kad jai pirmenybė visada buvo vaikai: pirmiausia žiūrėdavo, kad jie būtų pavalgę, apsirengę, kad jiems visko užtektų, o tik tada mokėdavo mokesčius. Taip ir ėmė kauptis skolos, kurioms atiduoti dabar moteris mato tik vieną galimybę – emigraciją.
„Vyksiu į Angliją, ten turiu pažįstamų. Bilieto dar neturiu, bet planuoju važiuoti po Naujų metų. Mano darbas bus fabrike, apie kitokį net negalvoju, o kiek pinigų gausiu – nežinau. Toji mano pažįstama tikrai 1000 svarų gauna. Tad užsibrėžiau tikslą – susitaupyti pinigų ir atiduoti skolas, ir tai padarysiu. Tikiuosi, per pusę metų pavyks tai įgyvendinti.
Stengsiuosi kuo daugiau bendrauti su šeima nuotoliniu būdu, bet tai ne tas pats kas grįžti kasdien pas savo vaikus. Todėl norėčiau visus paraginti: neturėkite tokių bėdų kaip skolos antstoliams ar panašiai, nes tada teks priimti skaudžiausią sprendimą patiems – palikti savo kraštą, savo namus ir mažuosius angeliukus. Tik neturint skolų Lietuvoje paprastas žmogus gali pragyventi. Viliuosi, kad išsprendusi savo bėdas, galėsiu vėl dirbti Lietuvoje, būti savo namuose ir su savo vaikučiais“, – dalinosi Ingrida.
Statistikos departamento duomenimis, 2016 metų pradžioje Lietuvoje suskaičiuota 2 889 tūkst. gyventojų. Tai yra 1.1% (arba 32,7 tūkst.) mažiau nei 2015 metais.
2015 metais į Lietuvą imigravo 23,6 tūkst. žmonių, o emigravo 46,5 tūkst. asmenų. Iš Lietuvos išvyko 25,5 tūkst. vyrų ir 21 tūkst. moterų. Palyginti su 2014 metais, emigravusių vyrų skaičius išaugo 1,4 karto, moterų – 1,2 karto. Kas trečias emigravęs vyras buvo 19–26 metų, kas penktas – 27–34 metų amžiaus.
