„Su žmona esame vedę jau 16 metų ir auginame šešis vaikus. Alinai dabar 12 metų, Virsavijai – 10, Milanai – 7, Artūrui – 6, Valerijai – 3, o Danieliui – pusantrų metukų. Mes norėjome turėti vaikų, bet specialiai daug turėti neplanavome. Kai gimė vienas vaikas, pamatėme, kad su juo nesunku. Vėliau, kai gimė daugiau vaikų, sunkumų buvo, bet mes matėme, kad tai (turėti didelę šeimą – red.) verta“, - kalbėjo Valerijus.
Paklausus šeimos, kas jiems šiuo metu sunkiausia, pirmiausia skuba atsakyti Alina: „finansinės problemos“, - sako ji. Natalija pasakoja, kad jie gauna paramą už kiekvieną vaiką, taip pat motinystės išmokas - iš viso susidaro apie 300 eurų.
„Gauname nuolaidas apmokant už būsto mokesčius, retkarčiais gauname pašalpą, mums ženkliai padeda Maisto bankas ir kitos nevyriausybinės organizacijos: Vilniaus gausių šeimų asociacija paruošia rinkinį pirmokui, dar gauname paramą iš verslininkų ar Seimo narių“, - sako Natalija.
Šiuo metu nei Natalija, nei Valerijus nedirba (Valerijus vos prieš kelias savaites išėjo iš darbo). Kai šeimos pajamos per mėnesį nesiekia 102 eurų žmogui, tada jie gauna socialinę paramą.
„Mums labai padeda tai, kad gauname kompensaciją už komunalines paslaugas – už šildymą buvo 800 litų (apie 232 eurus – red.), o reikėjo mokėti tik 300 lt (87 eurus). Mūsų ir butas valstybinis – 17 metų laukėme buto eilėje ir prieš ketverius metus čia įsikėlėme. Šis butas yra 81 kv. m. ir už nuomą sumokame apie 70 eurų per mėnesį“, - pasakoja Valerijus.
Silpna sveikata
Šeimos tėtis sako, kad jam didesnį rūpestį už finansinius nepriteklius kelia vaikų sveikata – Valerija ir Danielius serga bronchine astma.
„Mes kartais nuvažiuojame į sanatorijas, kai paremia sveikatos institucijos. Prie jūros jiems gerai, ten vaikai atsigauna, tačiau dažniau ten nuvažiuoti neturime galimybių“, - kalba Valerijus.
Praktika vaikams
Šeimos tėtis, plėtojantis pokalbiui, pripažįsta, kad šitiek vaikų auginti tikrai sunku – nuolat neišsimiegi, gyveni ne dėl saves, o dėl vaikų ir jų ateities. Tačiau šeima įžvelgia ir privalumus: vaikai išmoksta dalintis ir džiaugtis esamais dalykais.
“Gyvenimas didelėje šeimoje yra praktika vaikams, kad turi vertinti tai, kas yra. Kai mums sunku, pastebime ir kitų bėdas. Natalija: Dievas duoda daug vaikų ir nėra nė vienas nereikalingas. Be to, nėra taip, kad būtų visiškai sunku, nes vaikai irgi padeda, tvarkosi namus, vyresnioji labai mėgsta ruošti valgyti. Kai yra vaikų, savo kūrybinį potencialą gali realizuoti per juos – juk suaugusiam „ne lygis“ rašyti eilėraštį, o su vaikais tai gali daryti, gali sukurti jiems pasaką ir kartu pasidžiaugti“, - pasakoja šeimos tėtis.
Natalija dalinasi, kad jos vyras su vaikais praleidžia daug laiko, kartu keliauja į Vingio parką, Kaziuko mugę, į žvejybą, kai būna akcijos daugiavaikėms šeimoms, nueina pasimėgauti vandens parko malonumais, į kiną, muziejus.
Vyresnieji vaikai, sako ji, lanko krikščionišką vaikų chorą „Valio“ ir su juo keliauja į užsienį – jau yra aplankę Suomiją ir Estiją.
Aplinkinių gailestis
Natalija sako, kad jų rajone tokių didelių šeimų tik dvi, ir jie – viena iš jų. Todėl dauguma kaimynų ir aplinkinių žmonių juos žino.
„Mus lauke sutikdavo žmonės , prieidavo prie mūsų ir sakydavo, kad mus žino. Jie pasidalindavo savo mintimis, sakydavo, kad pas mus turbūt skalbimo mašina niekuomet neišsijungia, kad visąlaik darome valgyti, o miegui laiko išvis nėra. Aplinkiniai mūsų labai gaili, kad mums labai sunku, tačiau tikrai nėra taip, kaip jie mano. Skalbimo mašina ištisai neveikia, valgyti, pavyzdžiui, pietus, gaminu apie kelias valandas, nes šeima tikrai didelė, tačiau man tai daryti nesunku, man patinka“ ,- dalinasi mama.
Nors vieni vaikai lanko darželį, kiti – mokyklą ir tik mažasis Danielius su mama kol kas auga namie, visa Natalijos dienotvarkė sukasi apie vaikus, nes ji ne tik gamina valgyti, bet ir vežioja juos po būrelius (Alina lanko gimnastiką, chorą, Versavija – kanklių būrelius ir chorą, Milana groja lumzdeliu), pasiima vaikus iš mokyklos.
“Aš nepavargstu nuo vaikų“, - sako Natalija, nors šalia esanti Versavija ir tarsteli, kad iš tikro laiko sau mamai reikia, todėl ji karts nuo karto apsilanko pas drauges.
Aukštieji išsilavinimai
Transporto inžinieriaus bakalauro laipsnį ir aviacijos mechanikos magistro laipsnį turintis Valerijus sako dirbęs krovininio transporto inžinieriumi, tačiau dėl nepakankamos algos teko išeiti.
„Tas darbas buvo įdomus, geras, išmokau naujų dalykų, jame išdirbau ketverius metus, bet atlyginimas nebuvo užtektinas – į darbą kasdien reikėjo važiuoti 16 kilometrų, o automobilis senas, jį reikėjo taisyti, pinigų neužteko. Taip ir teko palikti tą darbą. Dabar turiu gaires, kur galėčiau dirbti, turiu pasiūlymus, bet reikia pagalvoti ir apsispręsti“, - kalba vyras.
Natalija taip pat netrukus turi gauti diplomą – Vilniaus teologijos koledžo, nes ji nori būti misioniere, padėti žmonėms.
„Aš esu misionierė, padedu daugiavaikėms šeimoms, skirstau iš Vokietijos gautus drabužius. Aš visada norėdavau padėti daugiavaikėms šeimoms: prižiūrėjau vaikus, kirpau juos, kol nebuvau ištekėjusi, vykdavau į namus pas sunkiai sergančius vaikus ir apkirpdavau juos. Aš ir dabar namuose kerpu žmones“, - dalinasi moteris, iki vestuvių išbandžiusi ir dažytojos, ir apdailininkės, ir siuvėjos, ir kirpėjos duonos.
Mintys apie emigraciją
Visgi galiausiai pora pripažįsta, kad, nors vaikų auginimas kaip toks jiems nėra toks sunkus, tačiau finansai kartais rimtai prispaudžia.
„Kaip galima išgyventi už lietuvišką atlyginimą? Turime vienas pajamas, o jas padalinti reikia aštuoniems žmonėms – reikia ir į mokyklą, ir į darželį, reikia ir aprangos, ir maisto, ir vaistų. Jei bus daug sunkiau, reikėtų galvoti apie emigraciją“, - prisipažįsta Natalija.
Valerijus sako, kad gyvenimas Lietuvoje šiaip nėra blogas, tačiau pajamos jų mažos ir, žinant kitose šalyse mokamas išmokas už vaikus, tai verčia susimąstyti.
„Dabar daug ko negali sau leisti, negali nueiti į kultūrinį renginį ar kitokią pramogą. Su didesniu vaikų skaičiumi tai gali padaryti tik labai retomis progomis“, - nurodo šeimos tėtis.
Paklausus, ko visgi daugiau, augint tokį tuntą vaikų – džiaugsmo ar vargo – tėvai vieningai linksi galvomis: „džiaugsmo“.
