Gerklės skausmas ir kosulys mus vargina dažnai. Ypač peršalus, nes veikiant šalčiui sumažėja kvėpavimo takų gleivinių apsauginė funkcija. Tokiomis sąlygomis virusai lengviau prasiskverbia į organizmą, todėl iki 70 % atvejų tokiais simptomais pasireiškia virusinės ligos: peršalimas arba gripas, ryklės gleivinės uždegimas (faringitas).
Dėl skausmo gali būti kaltos ir bakterijos ar infekcinės bei grybelinės ligos. Skaudančios gerklės gleivinė dažnai būna paraudusi, gali būti ir su apnašomis. Kartais būna padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai. Jums bus sunku ryti, būsite silpnas, neramus. Gali sumažėti apetitas, iš burnos imti tekėti seilės, tačiau dažniausiai skaudančiai gerklei būdingi simptomai – labai aukšta temperatūra ir silpnumas.
Skausmo kilmę gali nustatyti tik gydytojas ir pagal ją skirti atitinkamą gydymą. Pvz., aukšta temperatūra (iki 40°C) gali būti ir virusinės infekcijos, ir faringito, ir tonzilito simptomas. Uždegimus gali sukelti ir bakterijos, ir virusai, todėl tik gydytojas gali nuspręsti, kokius vaistus skirti, ar reikia juos gerti.
Peršalus tinka augaliniai preparatai, turintys uždegimo slopinamąjį, imuninės sistemos stimuliuojamąjį ir skausmo mažinamąjį bei gleivinės sutraukiamąjį poveikį. Tokių preparatų galima įsigyti be recepto. Į tokių vaistų sudėtį paprastai įeina vaistažolių ekstraktai. Tačiau jei iš tiesų diagnozuotas tonzilitas, būtini antibiotikai. Vien tik žolinių preparatų nepakaks.
Kai skauda gerklę, turite gerti daug šiltų skysčių. Gėrimai padės pašalinti iš organizmo nuodingas medžiagas. Jie turi būti nesaldinti, nes cukrus sudaro sąlygas mikrobams daugintis, todėl liga dar paūmės bei jokių būdu ne per karšti, kadangi karštame gėrime išnyksta vertingos medaus sudėtinės dalys, sunaikinamas citrinoje esantis vitaminas C. Be to, karštas gėrimas pažeidžia jautrią burnos gleivinę ir į ją gali prasiskverbti virusų bei kitų ligų sukėlėjų.
Jei gerklės skausmas ir uždegimas yra nedidelis, padeda arbatos, pvz., gerklę drėkina ir gydo ramunėlių, šaltmėčių, rozmarino arba čiobrelių arbata. Labai naudinga kasdien išgerti po 2 litrus tokios arbatos. Kitas būdas: šaukštą susmulkintų bruknių lapų ir šakelių užpilkite stikline verdančio vandens, 30 min. palaukite, perkoškite ir gerkite po 2 šaukštus 4–5 kartus per dieną. Pasidarykite juodųjų serbentų kokteilį: 4 valgomieji šaukštai juodųjų serbentų sulčių, 1 valgomasis šaukštas medaus, 2 valgomieji šaukštai šviežių citrinos sulčių. Arba lygiomis dalimis sumaišykite medų ir ką tik išspaustas svogūno sultis. Keletą kartų per dieną gerkite po 1 arbatinį šaukštelį šios tyrės, lėtai ją rydami. Ir dar, skausmą malšina kepti obuoliai. Tačiau geriau porą dienų valgyti mažiau, šitaip širdį ir kraujotaką apsaugosite nuo puolančių anginos sukėlėjų.
Skalaukite gerklę. Procedūroms tinka gerklės apnašas išvalantis medetkų, šalavijų, ramunėlių nuoviras, 0,9 proc.druskos ar sodos tirpalas. Šilto vandens stiklinėje ištirpinkite arbatinį šaukštelį druskos ir būtinai atkreipkite dėmesį į druskos tirpalo koncentraciją – medikai pastebi, kad tai dažnai daroma klaida, todėl visada saugiau yra skalauti vaistažolėmis, tuomet nuoviras niekada nebus per stiprus. Gerklę skalauti reikėtų 4–5 kartus per dieną. O štai receptas, kuriuo naudojasi daugelis žinomų daininkų, jis padės nuo užkimimo ir gerklės skausmo: vieną didelį svogūną supjaustykite plonais griežinėliais, sudėkite į lėkštę, užpilkite ¼ litro drungno vandens., uždenkite ir keletą valandų palaikykite. Gerkite svogūnų vandenį ir skalaukite juo gerklę.
Geriausia priemonė susirgus angina – sausa šiluma aplink kaklą. Sumažinti skausmą galima uždėjus medaus kompresą ir šiltai aprišus kaklą. Kas vakarą prieš miegą po 15 min. pakaitinkite kojas vonelėje, laipsniškai vis didindami karšto vandens kiekį. Galima į vonelę įberti saują druskos. Kojų mirkymas karštame vandenyje naudingas tuo, kad tonizuoja visą organizmą ir gerina nosies bei gerklės kraujotaką. Po kaitinimo būtina užsimaukite šiltas kojines, gulkite į lovą, šiltai užsiklokite.
Gerklę raminamai veikia drėgnas oras, šaltomis dienomis naudinga pakvėpuoti eukalipto garais: į ½ litro verdančio vandens įlašinkite 30 eukalipto aliejaus lašų. Tokia procedūra labai stiprina gerklę. Specialios pastilės, ledinukai, aerozolis dar ir mažina skausmą. Žiemą rekomenduojamas papildomas vitaminų kompleksas. Tinka vitaminai su ežiuole ir vitaminas C, nes jie padeda stiprinti imunitetą. Ir daugiau būkite gryname ore.
Kas yra faringitas ir tonzilitas (angina)?
Ūmus faringitas – labai dažna viršutinių kvėpavimo takų liga. Kaip dažnai yra sakoma „paprastas peršalimas“, „paraudusi gerklė“, „skauda gerklę“. Iš tikrųjų gydytojas pažiūrėjęs su mentele mato paraudusią ryklės, o ne gerklės gleivinę. Ūminį faringitą provokuoja bendras organizmo atšalimas, ryklės peršaldymas šaltu oru, skysčiais. Taip pat nemažą reikšmę turi ryklės sudirginimas dulkėmis, dujomis ar cigarečių dūmais. Tai gali būti atskiras susirgimas arba bendro viršutinių kvėpavimo takų uždegimo dalis, kartu su angina, gripu, ūmia virusine infekcija. Dažniausiai (75% vaikams, 90% suaugusiems) tai yra virusinės kilmės susirgimas, tačiau sukėlėjai gali būti ir bakterijos ar grybeliai. Bakterinį faringitą dažniausiai sukelia streptokokas (Streptococcus pyogenes).
Tonzilitas skirstomas į ūmų ir chronišką. Kitas ūmaus tonzilito pavadinimas yra „angina“, jį iššaukia virusai ir bakterijos(A grupės hemoliziniai streptokokai). Ypatingo gydymo virusinis tonzilitas nereikalauja, jis dažniausiai pasireiškia, kaip viena iš ŪRVI (ūmių respiratorinių virusinių infekcijų), ir praeina savaime, ypatingais atvejais reikia medikų pagalbos ir antibiotikų. Paprastai toks susirgimas trunka 5 – 6 dienas. Pagrindiniai ūmaus tonzilito požymiai – raudonos, padidėjusios tonzilės, perštėjimas gerklėje, šalčio krėtimas, galvos skausmas, skausmas ryjant, pykinimas, sąnarių skausmai. Chroniškas tonzilitas atsiranda dėl ne iki galo išgydyto ūmaus bakterinio tonzilito. Dažniausiai, chroniško tonzilito eiga būna nenuspėjama: tai tylos periodas, tai paaštrėjimo (pakyla temperatūra, pasirodo kamščiai – geltonos arba baltos spalvos gumulėliai. Tie gumulėliai susidaro iš pūlių ir apmirusių tonzilių ląstelių ir bakterijų. Kamščiai yra apsinuodijimo (intoksikacijos) šaltinis. Žmonių, sergančių chronišku tonzilitu, tonzilės yra susiraukšlėjusios, ant jų yra randai. Chroniškas tonzilitas paveikia bendrą organizmo būseną, jis gali daryti įtaką infekcijos plitimąuiį kitus organus (širdį, inkstus).
Patarimai, kaip šias ligas atskirti?
Jei susirgote angina (išskyrus labai retus atvejus) kūno temperatūra gali pakilti iki 38 laipsnių ir daugiau. Jei tai faringitas – temperatūra normali arba 37 – 37,5°C.Jie sergate angina, gerklę labiau skauda antroje dienos pusėje. Sergant faringitu skausmingiausias momentas – prabudus ryte. Sergant angina būna labai skauminga ką nors valgant, geriant, kiekvienas gurkšnis tampa kančia. O faringitu sergančiam žmogui iš karto palengvėja, jei jis, pvz., nurijo gurkšnį šiltos arbatos. Jei tai angina, būna ryškesni organizmo apsinuodijimo (intoksikacijos) simptomai: silpnumas, raumenų skausmai, pykinimas, galvos svaigimas ir skausmas.
Konsultavo gydytoja otorinolaringologė Lina Jurgaitienė
