Geras pusvalandis stumdymosi eilėje dėl 34 svarus (146 litai) kainuojančio bilieto ir dar valanda laukimo, kad papultum į visame pasaulyje žinomą Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejų. Nors buvo lietingas pirmadienis, įsitikinau, kad savaitės diena neturi jokios įtakos nesibaigiančiam turistų srautui. Nes tai Londonas, didžiausias miestas Europos Sąjungoje pagal gyventojų skaičių (apie 8 milijonai). Neįmanoma pažinti miesto per porą dienų. Galima tik truputėlį pradėti justi jo tempą, kvapą ir energiją. Solidžią istorinę praeitį, dabartį ir vis dar garbinamus monarchus turintis didžiulis megapolis traukia milijonus turistų iš viso pasaulio.
Glausta pažintis
Šnekama, kad didžiausioje Jungtinės Karalystės sostinėje gyvenantys žmonės kalba daugiau nei 300 skirtingų kalbų. Ir tikrai, vaikštinėjant miesto gatvėmis, važiuojant metro galima išgirsti daug įvairių kalbų, tik anglų kalba lyg viešnia šiame mieste – su ja susidurti teko tik aptarnavimo sferoje. Londone dauguma pastatų, su nedidelėmis išimtimis, neviršija 10 aukštų, todėl šio miesto plotas yra didžiulis (1579 kv.km).
Londonas suskirstytas į šešias zonas. Pirmoji ir antroji – miesto centras, penktoji ir šeštoji – priemiesčiai, kuriuose daugiausia įsikūrę emigrantai. Šie rajonai labai skirtingi, važiuojant autobusu atrodo, kad patekai į kitą miestą. Internete radau informacijos, kad Anglijos sostinėje, be gausybės architektūros ir istorijos paminklų, yra apie 160 muziejų, 100 teatrų, 80 parkų, 4 tarptautiniai oro uostai ir 8 geležinkelio stotys.
Šiame mieste įsikūrusios žymiausių pasaulinių prekinių ženklų ir firmų atstovybės, o lėktuvų išraižyta padangė neleidžia abejoti, kad lėktuvai čia kyla ir leidžiasi kas 20 sekundžių. Keista matyti ore išsirikiavusius ir savo eilės oro uoste laukiančius lainerius.
Nieko nėra veltui
Planuodamas maršrutą, ieškojau įvairios informacijos apie lankytinas vietas. Viename lietuviškame naujienų portale radau gana netrumpą sąrašą muziejų, į kuriuos įėjimas nemokamas. Prisipažinsiu, kiek nestebau, kad kapitalistiniame pasaulyje dar įmanoma gauti kažką veltui. Tačiau realybė buvo kitokia – veltui šiame mieste negausi nieko, o kaina į muziejus prasideda nuo 16 svarų sterlingų (67 litų). Už pavėpsojimą Vestminsterio abatijoje, kurioje tuokiasi ir laidojami karališkosios šeimos nariai ar kitos šios šalies įžymybės, turėsite atseikėti 24 svarus (100 litų). Kertu lažybų, kad tokių kainų pavydėtų bet kuris mūsų šalies muziejus.
O ir laikas šiame mieste lekia beprotišku greičiu. Visi planai kuo daugiau pamatyti dūžta į šipulius atsistojus į eilę prie bet kurio muziejaus. Kiek pasisekė tik Beiker gatvėje 221B pažymėtame name įsikūrusiame visame pasaulyje žinomo Arturo Konano Doilio literatūrinio personažo Šerloko Holmso muziejuje, už kurio apžiūrą paklojau palyginus juokingai mažai – tik 6 svarus (25 litus).
Netoliese įsikūrusiame Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejuje teko atlaikyti tikrą nervų karą. Tiesiogine ta žodžio prasme, patekus į vidų ant galvų lipo didžiulis būrys indų, be jokios kultūros ar supratimo. Minia kabinosi vaškinėms įžymybėms ant kaklo, už nosių tampė britiškąją monarchų šeimyną ir kitaip kėlė sumaištį. Vienu momentu, eidamas pro princesę Dianą, stabtelėjau manydamas, kad šalia jos stovi draugas Dodis Al Fajedas, su kuriuo žuvo avarijoje. Tačiau tai buvo vienas iš indų, atsistojęs šalia Velso princesės įsiamžinti.
Miestas iš paukščio skrydžio ir naktį
Norintiems bent iš dalies pamatyti tikrąjį miesto dydį, neabejotinai rekomenduosiu „Londono akį“. Taip vadinamas apžvalgos ratas, kurio stiklinės kabinos yra ovalios formos. Pakilę į 135 metrų aukštį, esant geram orui, iš visų pusių pamatysite išsibarsčiusį miestą. Iš čia atsiveria ir karališkieji rūmai, parkai, vyriausybės pastatai.
Norėdami sustiprinti įspūdžius, pasižvalgykite po Londoną vakare, kai miestas nušvinta naujomis spalvomis. Parlamento rūmus su žymiuoju Big Benu, Tauerio tiltą, pasivaikščiokite Temzės pakrante dangoraižių rajone. Čia rasite įvairių kavinių, kuriose pasivaišinę vyno taure ar išgėrę puodelį arbatos tikrai pajusite gero laiko aurą.
Keliauti visur rekomenduoju metro. Šis susisiekimo tinklas taip apraizgęs miestą, kad į bet kurį norimą tašką papulsite ilgai neužtrukę. Vienos dienos bilietas kainuoja 7 svarus (apie 30 litų) ir gali važinėtis kiek širdis geidžia. Tiesa, jei bilietą pirksite iki 9.30 val. ryto, mokėsite 8,5 svaro (36 litus).
Nakvynė nors ir brangoka, bet gerai paieškojus antroje ar trečioje miesto zonoje kambarį nakčiai 2–3 žvaigždučių viešbutyje su pusryčiais galėsite gauti už 25 svarus (105 litai).
Pirminė pažintis su miestu pavyko. Kaip ir kitur, taip ir čia norisi grįžti darkart. Tegul ir stumdytis su indais tarp vaškinių figūrų, nesusikalbėti su padavėju kinų restorane ar išlenkti bokalą trisdešimt litų kainuojančio alaus, tačiau parsivežti ne tik galybę nuotraukų, bet ir naujų įspūdžių.
Renaldas MALYCHAS
