Visi mes kažkada iškeliausime. Visi gausime savo užsitarnautą atlygį. Tad kartais čia žemėje galime būti ne visai tinkamai įvertinti. Pedagogai yra lyg antri tėvai, kurie palydi mūsų atžalas į gyvenimą. Juk žmogaus asmenybė formuojasi ne tik šeimoje, kurioje auga, bet ir ugdymo įstaigose, kuriose praleidžia nemažą savo gyvenimo dalį. Nors mokytojai nelabai kreipe dėmesį į bendrųjų gyvenimui reikalingų kompetencijų ugdymą, o daugiau dėmesio skiria į dalykinių nkompetencijų ugdymą. Bet matydami,,kad mokinių mokymosi lygis su kiekvienais metais krenta, kad šeimos nėra tvirtos ir jų skyrybų skaičius ayžuga, kad vis daugiau yra vienišų asmenų,,kad vis daugiau turime problemų darbo kolektyvuose, tai galime teigti, kad mūsų bendrųjų kompetencijų ugdymas yra gal net svarbesnė dalis už dalykinių kompetencijų ugdymą. Juk netgi turėdami psichikos problemų mūsų jaunuoliai įgyja universitetinį išsilavinimą, užima aukštas valstybės valdymo pozicijas, sėkmingai darbuojasi netgi vadovaujačiose pozicijose. Tačiau su šeimyniniu gyvenimu yra tragedija. Ten už pinigus ir kyšius nepavyksta nupirkti laimės ir sėkmės. Nepavyksta pažaboti smurto, godumo, gobšumo, pavydo, stabmeldystės pinigui ir turtui, paleistuvystės ir ištvirkavimo. Išmetėme Dievą ir manome, kad be jo mums bus daug geriau gyventi. Juk Dievo mokymas, jo įstatymai, įsakymai ir nurodymai kertasi su mūsų moralės supratimu. Jis mums tapo tarsi gyvenimo stabdis. Mes norime naudotis visomis galimybėmis, visomis privelegijomis, visomis savo išmonėmis, siekti valdžios ir galios ir būti kitų garbinami. Tiesiog norime pasinaudoti tuo, kuo galime ir nesvarbu kokia kaina. Tačiau mokykla dažnai mkums sako, kad ne taip viskas gyųvenime yra ir kad reikalinga pasisyti tam tikrų pareigų, tam tikrų nurodymų, įstatymų, potvarkių. Bet juk mes turime tėvus, kurie yra visai priešingas pavyzdys. Be mokslo, be kompetencijų, be tinkamo mišsilavinimo šiandiena žarsto milijonus, sėkmingai prekiauja narkotikais, vežą kontrabandą į šalį, laimi neteisėtais būdais viešus pirkimus ir juos perduoda kitoms įmonėms vykdyti, yra tarpininkai tarp lietuvos gyventojų ir energetikos tiekėjų, veža ir prekiauja įvairia produkcija ir niekam nereikalingi jokie mokslai. Kol nebus motyvacijos mokytis, tol nieko nepasieksime. Nors taip šiandiena turime dirbtinį intelektą, kuris greitai mus gydys, atliks už mus daugelį darbų, netgi nebereikės mums gyvo žmogaus į gyvenimo partnerius galėsime naudotis dirbtiniais žmonėmis. Ar tikrai toks gyvenimas mums priimtinas.

Jau pagalvojau, kad Austėja...

pedagogas - kaip lagerio prižiūrėtojas... sugadina minimum 12 gyvnimo metų vaikui...
kuo jų mažiau, tuo geriau...

Danut ,ilsėkis ramybėje.Neateisiu atsissveikinti,nes fiziškai negaliu.Dar kartą -būk Dievo dešinėje.Ir pasislink ,kai aš ateisiu...jau greitai.Buvęs draugas ir kolega.