Linas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) – vienas iš Anoniminių alkoholikų (AA) grupės narys. Jis ne tik lankosi susitikimuose, tačiau čia susipažįsta ir su naujais žmonėmis, kurie kartais būtent jį pasirenka savo globėju. Tapęs naujo alkoholiko globėju, Linas drauge su juo nagrinėja 12 žingsnių programą ir taip stengiasi suprasti savo gyvenimą, poelgius bei atrasti ramybę.
Linai, jūs negeriate jau daug metų. Kas jus atvedė į Anoniminių alkoholikų (AA) grupę?
Vieną dieną aš supratau, kad nebegaliu atsisakyti alkoholio. Nebeturiu jėgų. Paprasčiausiai viduje buvo tuščia, o gyventi be alkoholio aš nemokėjau ir nenorėjau. Kai užsimaniau gyventi – pradėjau ieškoti kur. Surasti Anoniminius alkoholikus man padėjo žmona, draugai ir tie, kurie jau buvo anoniminiai alkoholikai, pasirodo, aš daugelį iš jų jau pažinojau asmeniškai ir man tai buvo netikėta.
Tai atėjęs vieną kartą, daugiau niekada nepradėjote gerti?
Pirmus vienuolika metų pragyvenau „sausas“ iš baimės atsidurti ten, kur jau buvau buvęs. Ir vis dėlto mintis, kad kada nors aš galėsiu gerti kaip normalus žmogus, žinodamas saiką, man dar nebuvo dingusi iš galvos. Taip, po vienuolikos metų atėjo diena, kai aš vėl griebiausi savo seno įpročio. Visada išnaudodavau progą išgerti, kad pasaulis manęs neišvestų iš proto.
Taip, tai liga. Atrodo, tai kaip reiktų ją gydyti? 2012 metais, sugrįžus į AA, turėjau bičiulį, kuris mano akimis buvo visiškai daug daugiau prasigėręs negu aš, jis man pradėjo braižyti schemas ir aš nustebau – „Iš kur čia jis atsirado?“ Nors sakiau,kad daugiau į AA nebeisiu, tačiau jis mane įkalbėjo sugrįžti.
Ar norą išgerti jaučiate vis dar iki šiol?
Dabar jau nebejaučiu tokio didžiulio noro gerti, kai pajaučiu pagundą, aš nuo jos atsitraukiu kaip nuo karštos ugnies. Ir tai būna ganėtinai retai. Aš vaikštau į barus, susitikimus, pobūvius, mano namiškiai taip pat vartoja alkoholį, bet jie juk ne alkoholikai? Nepasakysiu, kad visada išlieku ramus. Tam reikia pastangų ir laiko, šiandien tai jau išeina geriau – susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti.
Anoniminiai alkoholikai, atėję į susitikimus, gali pasirinkti savo globėją, su kuriuo kartu studijuos 12 žingsnių programą. Kaip žmonės pasirenka savo globėjus?
Kada ateina į grupes žmones, jie ateina visiškai išdaužyti, tušti, atrodytų, išsigandę, jie žiūri ir galvoja, kas čia vyksta. Žmonės dalijasi grupėse – patirtimi, viltimi, sveikata. Tuomet tie nauji žmonės klausosi ir užsimano to paties.
Taip ir įvyksta, ateina žmogus prie žmogaus ir paprašo – aš noriu, kad tu būtum mano globėjas. Tai labai jaudinanti akimirka. Atvirai pasakius, aš niekada neskaičiavau kiek esu turėjęs globotinių, ant dviejų rankų pirštų vietos, manau, užtektų.
Kaip globotinis drauge su savo globėju analizuoja šią programą?
Dvylikos žingsnių programa yra unikali tuo, kad ji padeda žmogui, sergančiam alkoholizmu, padeda jam susitapatinti su draugais, bendražygiais, kurie jam padeda suprasti, kad jis yra toks ne vienas. Pasaulyje yra daugiau nei trys milijonai sveikstančių anoniminių alkoholikų. Čia ne pabaiga, čia pradžia kažko kito – naujo. Tau tik reikia panorėti. Būtent noras yra viena iš pagrindinių stiprybių.
Pats procesas daugeliui baisus, jis sudėtingas, nors, žinoma, pasitaiko žmonių, kurie labai greitai kimba į savo gyvenimo iššūkius ir greitai mokosi studijuoti dvylikos žingsnių programą.
O ar būna nesutarimų?
Žinoma, kad būna. Tačiau visi nesutarimai virsta diskusijomis. Pakantumas kito nuomonei šioje programoje yra labai svarbus. Reikia suvokti, kad tokių ypatingų kaip aš – pilna.
Daugelis nori kuo greičiau pradėti ir pabaigti dvylikos žingsnių programą. Tačiau pats programos nagrinėjimas trunka nuo keturių iki šešių mėnesių. Per šiuos mėnesius žmogus gali tvirtai išstudijuoti programą ir vienareikšmiškai pasikeisti.
Ką globėjai gauna iš savo mokinių?
Kiekvieną kartą, tapus globėju, tu perduodi savo patirtį dar kenčiančiam alkoholikui. Tai yra neįkainuojama patirtis. Stiprus yra tas, kuris pakyla ir kartu su savimi išsitempia kartu nukritusį. Nelaukdamas atlygio tu darai tai, ką su tavimi darė tavo globėjas. Kartu tai gaunasi, kad atiduodi skolą savo globėjui, kuris tau skyrė laiko, apsaugai save nuo kritimo atgal ir dar padedi kitam.
Tai galima sakyti, kad viena knyga gali padėti žmogui pasveikti nuo alkoholizmo?
Dvylikos žingsnių programa tarsi receptas, kurį išrašo gydytojas, diagnozavęs alkoholizmą. Tai jeigu jūs nesinaudojate receptu, kaip galite pasveikti? Vėl gi, ši programa nėra auksinis vaistas nuo visų priklausomybių, tai yra vienas iš būdų pasveikti. Iš tikrųjų ir aš netikėjau, kad kažkokia knyga man padės. Pasirodo, padėjo.
Tačiau ne paslaptis, kad neretai alkoholikai ir vėl griebiasi taurelės. Kodėl jie palūžta, nustoja tikėti?
Ateina žmonės ir tu stengiesi jiems padėti, bet kažkokia jėga, o dažniausiai tai yra netikėjimas, jie vėl programos metu eina ir užgeria. Dėl įvairių priežasčių – dėl netikėjimo, nenoro, baimės arba grįžta prie senų savo įsitikinimų. Ir vėl gi tas supratimas, kad kaip nors aš kada nors galėsiu gerti kaip normalus žmogus, turi būti ištrintas iš alkoholiko pasąmonės visam laikui.
„Rinkis gyvenimą“ – tv3.lt turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo
