Gydytojas ortopedas-traumatologas Simonas Sereika, dirbantis Medicinos diagnostikos ir gydymo centre, vienintelis Lietuvoje atlieka endoskopines riešo kanalo operacijas, po kurių pacientai greičiau gyja, o pats gijimo procesas mažiau varginantis ir ne toks skausmingas.
Endoskopinės operacijos yra pažangiausias riešo kanalo sindromo gydymo metodas.
Operacija atliekama taikant vietinę nejautrą. Ties riešo kanalo pradžia, skersinėje riešo raukšlėje, padaromas mažas pjūvis, į kanalą įkišama mikro vaizdo kamera ir peiliukas.
Kanalu kamera nuvedama iki skersinio riešo raiščio ir jis perpjaunamas. Kiti plaštakos audiniai lieka nepažeisti, todėl pooperacinis gijimo procesas yra greitesnis, o komplikacijų tikimybė mažesnė nei atliekant atvirą operaciją.
„Nors galutinis rezultatas atliekant atvirą operaciją ir endoskopiją būna tas pats – perpjaunamas raištis ir atlaisvinamas vidurinis nervas, endoskopinė operacija labiau tausojamas žmogaus organizmas. Mažas pjūvis daromas riešo raukšlėje, o ne delne, kuris yra daug jautresnė, kartu ir skausmingesnė vieta gyjant.
Žiūrint iš estetinės pusės, randelis rieše lieka beveik nepastebimas, o delne įrėžiama dar viena linija“, – sako S. Sereika. Po endoskopinių riešo kanalo operacijų pacientas vėl tampa darbingas maždaug 2 savaitėmis greičiau nei po atviros operacijos, kada žmogus prie įprastinių darbų gali grįžti ne anksčiau kaip po 6 savaičių.
Klastinga liga, galinti sukelti neįgalumą
Riešo kanalo sindromu dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės. Pagrindinis ligos požymis – plaštakų ir pirštų skausmas, ypač naktimis, kai pradeda skausmingai tirpti pirštai. Dažnai žmonės iš skausmo negali miegoti, masažuoja plaštakas, bandydami sumažinti maudimą. Ryte pirštai būna sustingę, nejudrūs. Ligai progresuojant, pirštai lieka nuolat nutirpę.
„Nuolatinis pirštų tirpimas – tai ženklas, kad reikia kreiptis profesionalios pagalbos. Pirštai tirpsta, kai užspaudžiamas nervas, vėlesnėje ligos stadijoje pradeda nykti raumenys. Žmonės nepastebi, kad mažėja jų plaštakų raumenų jėga, nes tai neatsitinka staiga“, – sako ortopedas-traumatologas S. Sereika.
Anot gydytojo, ši liga yra klastinga, nes jei žmogus ilgai kentės, po kurio laiko skausmas išnyks. Tačiau tai ne pasveikimo požymis, atvirkščiai – tai reiškia, kad nervas jau yra smarkiai pažeistas, toliau seka raumenų atrofija ir visiškas pirštų nejautrumas.
Riešo kanalo sindromą reikia gydyti nedelsiant, kai žmogus pastebi, kad pirštai užtirpę. Kuo mažiau pažeistas nervas ir plaštakos raumenys, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus bus darbingas.
Pažeidžiamiausi – daržininkai ir mezgėjos
Riešo kanalo sindromą dažniausiai sukelia fizinis darbas, kuriam būdingi pasikartojantys monotoniški riešo judesiai, uždegiminės ligos, tokios kaip uždegiminis artritas, arba traumos.
Riešo kanalo sindromas dažniausiai pasireiškia po sunkesnių, intensyvesnių fizinių darbų – bulviakasio rudenį, sėjos pavasarį ir pan. Dėl šios ligos kenčiančios kasininkės nebegali surinkti monetų grąžai, o mezgėjos būna priverstos padėti į šalį virbalus. Reikėtų susirūpinti, jeigu nebegalite užsisegti sagų, užtrauktuko ar netikėtai telefonas išslysta iš rankų.
Sergant uždegiminėmis ligomis, riešo kanale paburksta sausgyslės, jos užspaudžia nervą ir sukelia skausmą bei pirštų tirpimą.
Esant riešo traumoms, pakinta jo anatomija, atitinkamai ji paveikia ir nervą. Riešo kanalo sindromas dažniau apima didesnę apkrovą gaunančią plaštaką, tačiau gydytojas S. Sereika pastebėjo, kad po kelerių metų pacientai grįžta operuotis ir kitos rankos.
Operacija išvaduoja nuo skausmo
„Atlikus riešo kanalo sindromo operaciją, tą pačią dieną žmogus visiškai nebejaučia naktinio pirštų skausmo ir pagaliau gali gerai išsimiegoti. Būtent skausmas ir jo sukeliama nemiga priverčia daugumą pacientų kreiptis pagalbos į ortopedus. Pirštų tirpimas dar bus jaučiamas kurį laiką po operacijos.
Operacijos metu perpjauname riešo raištį, atpalaiduojame nervą, bet jam atsistatyti reikia laiko. Kasdien jis atauga po 1 mm, o visiškai – po 2–3 mėn.
Pacientas atgauna darbingumą ir be jokių apribojimų gali užsiimti darbu ar mėgstama veikla, net jei tai ir tas pats monotoniškas fizinis judesys, sukėlęs riešo kanalo sindromą“, – sako gydytojas S. Sereika. Jis pabrėžia, kad dėl užleisto riešo kanalo sindromo atrofavęsi raumenys gali ir neatsistatyti, todėl svarbu tik prasidėjus ligai kreiptis į ortopedus.
Gydymo taktika parenkama atsižvelgiant į diagnostinių tyrimų rezultatus
„Modernus, organizmą tausojantis gydymas visuomet prasideda nuo išsamios diagnostikos. Svarbu įvertinti ligos stadiją, nervo pažeidimą, raumenų būklę, taip pat atmesti kitas ligas. Pacientams, kenčiantiems nuo riešo kanalo sindromo, atliekame elektroneurografijos tyrimą“, – sako ortopedas-traumatologas S. Sereika.
Esant pradinei ligos stadijai, galima gydyti priešuždegiminiais vaistais, riešo įtvarais, specialiomis procedūromis. „Vis dėlto operacija yra pats efektyviausias gydymo būdas. Atlikęs endoskopinę operaciją, aš esu tikras, kad nervas yra pakankamai atlaisvintas ir turi erdvės ataugti.
Jeigu nervo spaudimas mažinamas priešuždegiminiais vaistais, niekada nesi tikras, ar jis turės pakankamai vietos ataugti. Jei paciento raumenys jau pradėję nykti, nebėra kada laukti, reikia skubiai operuoti ir gelbėti plaštaką“, – sako S. Sereika.
Anot gydytojo, kartą atlaisvinus riešo kanalą, pakartotinės operacijos paprastai neprireikia, liga neatsinaujina.
