Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Jeigu pastebėjote, kad pasikeitė liežuvio išvaizda, o ir sveikata per daug nesidžiaugiate, pats laikas būtų išsiaiškinti, kokie negalavimai jus užklupo.
Organų žemėlapis
Norėdami sužinoti savo ateitį, žmonės neretai kreipiasi į burtininkus, kurie buria kortomis ir išpranašauja jų likimą. „Čia nėra jokių burtų“, – juokiasi šeimos gydytojas Darius Krištaponis, primindamas, kad „slaptus“ organizmo ženklus puikiai išmanė ir senovės gydytojai, kurie liežuvį visiškai pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal jo paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. Rytų medicinoje liežuvis iki šiol vadinamas „kūno langu“, nes parodo vidaus organų būklę. To neneigia ir šiuolaikinė medicina, bet diegiant vis naujas modernias diagnostikos aparatūras, žmonės ima pamiršti, kad apie mūsų organizmo būklę kuo puikiausiai signalizuoja jis pats – bioenergetinių taškų jautrumas, pulsas, akių rainelės, nagai, lūpos, nosis ir liežuvis. Pavyzdžiui, jeigu pasikeičia akių baltymų spalva – jie pagelsta, tai gali būti kepenų ligų požymis, jeigu veido oda įgauna žemės atspalvį, tai rodo inkstų ligas, ryškiai rausva oda – hipertoniją, o liežuvio pokyčiai gali padėti atpažinti įvairius organizmo veiklos sutrikimus.
Kiekviena liežuvio zona yra susijusi su atitinkamu organu. Dešinė liežuvio pusė atspindi dešinėje išsidėsčiusius vidaus organus, kairė pusė – kairėje. Pats liežuvio galiukas atitinka gerklę, kiek aukščiau – širdį, šonuose – plaučius, vidurio linija byloja apie stuburo būklę.
Sveikas liežuvis – švelniai rausvas su tolygia vidurio raukšle ir padengtas plona skaidriai balsva seilių plėvele, be įtrūkimų ir dantų žymių. Susirūpinti derėtų, jei atsirado spalvos pakitimų, dėmių, apnašų, patinimų, įtrūkimų ir pan. „Skiriant pakankamai dėmesio savo liežuviui, galite laiku užkirsti kelią ligai. Tereikia atsibudus gerai jį apžiūrėti dienos šviesoje. Geriau tai daryti nevalgius, neišsivalius dantų ir ramioje aplinkoje – liežuvis ganėtinai jautriai reaguoja į neigiamas emocijas“, – pasakoja gydytojas.
Liežuvio paviršių dengia maži speneliai, tarp kurių yra skonio receptorių, leidžiančių žmogui pajausti sūrius, saldžius, rūgščius ir karčius maisto produktus. Mes jaučiame skonį, kai liežuvis drėgnas, o kai jis sausas, skonio negalime jausti. Neretai ligą gali prognozuoti ir pakitęs skonis – kartumo pojūtį burnoje dažniausiai sukelia tulžies pūslės, rūgštumo – skrandžio, saldumo – cukrinio diabeto problemos.
Naujam įpročiui atrasti tereiks 21-os dienos
Paradoksalu, bet burna nėra pati švariausia mūsų organizmo vieta. Joje gyvena daugiau nei 700 rūšių mikroorganizmų. Liežuvio nugarėlė yra plati, išvagota įvairiomis raukšlėmis, todėl joje labai patogu kauptis apnašoms ir bakterijoms.
Ilgainiui bakterijos, esančios ant liežuvio, sukelia ne tik blogą burnos kvapą, bet ir kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus – dantų ir dantenų ligas: ėduonį, gingivitą, periodontitą. Mikroorganizmai pavojingi ne tik dantims. Sutrikus imunitetui ar sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis, ant liežuvio besikaupiantys mikrobai gali sukelti ir paties liežuvio uždegimą arba grybelinį jo pažeidimą.
Siekiant išvengti sveikatos sutrikimų, būtina rūpintis burnos higiena. Nors apie liežuvio valymą nėra taip plačiai kalbama, tarkim, kaip apie kariesą, gripą ar peršalimo ligas, bet, anot šeimos gydytojo, kaip rūpinamės savo kūnu, taip reikia prižiūrėti ir savo stipriausią kūno raumenį – liežuvį.
Liežuvį galima valyti tuo pačiu dantų šepetėliu, kuriuo valome dantis. Akylesni žmonės tikriausiai jau pastebėjo, kad kai kurių dantų šepetėlių galvutės nugarinis paviršius yra šiurkštesnis – tam, kad geriau pašalintų apnašas nuo liežuvio. Valyti liežuvį reikia braukiant nuo liežuvio šaknies galiuko link. Liežuvio apnašas veiksmingai šalina ir valgomosios sodos tirpalas, kuriuo reikėtų praskalauti burną. Šis tirpalas neutralizuoja ir rūgščią burnos pH terpę. Jeigu iki šiol dar nevalėte liežuvio, naujam įpročiui atsirasti gali prireikti 21-os dienos. Beje, tiek, kiek ir blogam įpročiui pakeisti.
Verta sunerimti, jeigu:
- jūsų liežuvis blyškus – vertėtų pagalvoti apie mažakraujystę arba sulėtėjusią medžiagų apykaitą;
- ryškiai raudonas – signalizuoja, kad organizme prasidėjo uždegiminis procesas;
- pilkokas arba purpurinis – perspėja dėl pablogėjusios kraujotakos;
- gelsvos spalvos apnašos signalizuoja skrandžio sutrikimus;
- storos baltos apnašos perspėja dėl maisto susilaikymo žarnyne;
- pilkos apnašos byloja apie padidėjusį rūgštingumą;
- paraudęs liežuvio galiukas – silpnos širdies veiklos požymis;
- sausas ir šerpetotas liežuvis byloja, kad organizme stinga vitamino B2;
- pabrinkęs liežuvis – vitamino B3 stoka;
- periodiškai kraujuojantis – vitamino C trūkumas;
- dantų atspaudai ant liežuvio – žarnynas nepakankamai gerai pasisavina maistą;
- rudos liežuvio apnašos – signalas apie žarnyno ligas;
- juodos apnašos – žmogus labai išsekęs, galimi augliai ar grybelinė liga;
- melsvas liežuvio galiuko atspalvis praneša apie širdies ir kraujagyslių ligas;
- padidintas tam tikrų zonų jautrumas ar pakitusi spalva rodo, kad sutrikusi organo, susijusio su ta zona ant liežuvio, veikla. Apnašos perspėja apie uždegiminius procesus.
