Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas, prof., habil. dr. Arimantas Tamašauskas teigia, kad didžiuosiuose šalies miestuose įsikūrę 6 insulto gydymo centrai (Vilniuje įkurti 2 tokie centrai) yra aprūpinti pačia moderniausia technika, kuri leidžia neurochirurgines operacijas atlikti itin tiksliai.
„Kauno klinikose yra kompiuterinis tomografas, kuriuo galime tirti insultą, kraujo išsiliejimą į smegenis ir operacijų metu tiksliai pataikyti į krešulius. Magnetinis rezonansas padeda saugiau pašalinti galvos smegenų auglius, smegenų kraujagyslinius susirgimus, o ultragarsinis aparatas leidžia pamatyti kraujagyslių 3D vaizdą ir nustatyti tikslią aneurizmos ir prie jos esančių kraujagyslių padėtį. Mobilus kompiuterinis tomografas turi specialų priedą su ksenono dujomis, kuris padeda įvertinti gydymą ir pamatyti smegenų kraujotaką įvairiose srityse. Šis aparatūros kompleksas yra unikalus – man neteko girdėti, kad tek specialios technikos turėtų kokia nors kita Europos klinika“, – turima technika džiaugėsi A. Tamašauskas.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas, prof. Gytis Šustickas pastebi, kad šalies gydymo įstaigose netrūksta ne tik pažangios aparatūros, bet ir patyrusių, ambicingų medikų.
„Lietuvos neurochirurgija Europos kontekste užima labai aukštą vietą dėl specialistų požiūrio į darbą, tobulinimąsi. Kolegoms užtenka agresyvumo mokantis drąsos atlikti sudėtingas ir ilgas operacijas“, – šalies specialistus gyrė G. Šustickas.
Svarbiausia – greitis
Insulto gydymo centrai Lietuvoje įkurti 2013 m. šalyje inicijavus Integruotos sveikatos priežiūros strategiją. LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir neurochirurgų iniciatyva buvo sukurti klasteriai, kurie užtikrino bendradarbiavimą ir greitą reagavimo laiką tarp greitosios pagalbos, skubios pagalbos skyrių ligoninėse ir rajoninių ligoninių neurologų. Ši sistema, pasak Kauno klinikų Galvos smegenų chirurgijos skyriaus vadovo, prof. Vytenio Deltuvos, užtikrino, kad insultą patyrę pacientai kuo skubiau gautų reikiamą pagalbą. „Tai ypač aktualu išeminio insulto atveju – ligoniui svarbu suteikti pagalbą kuo greičiau, per 3 valandas“, – pabrėžė V. Deltuva.
Skaičiuojama, kad pradėjus gydymą iki 1,5 val. nuo insulto pradžios, pasveiksta vienas iš 4 sergančių, o jei gydymas taikomas praėjus 3–4,5 val., pasveiksta tik vienas iš 14 išeminiu insultu sergančių ligonių. Yra skiriami trys insulto tipai, kurie gydomi skirtingais metodais. Pasak neurologo G. Šusticko, iš visų insulto atvejų dažniausias yra išeminis insultas, sudarantis 85 proc. Hemoraginis insultas dėl padidėjusio kraujospūdžio ar aterosklerozės sudaro apie 10 proc. visų insulto atvejų, o dar apie 5 proc. sudaro specifinė hemoraginio insulto rūšis – aneurizma, įgimtas kraujagyslės defektas, kraujagyslės „burbulas“.
Greitas reagavimo laikas svarbus ir hemoraginio insulto atvejais: jei gydytojai nusprendžia, kad pacientui reikalingas ne medikamentinis gydymas, o smegenų operacija, ji turi būti atlikta per dieną, dvi, vėliausiai – per tris. Aneurizmos atveju įmanomi ir kiti gydymo būdai – pvz., per šlauninę arteriją įvestu kateteriu kraujagyslės burbulas gali būti „užkemšamas“ platinine spirale.
„Šis gydymo būdas į Lietuvą įžengė maždaug prieš 10 metų ir tvirtai koja kojon žengia su rimčiausiomis Europos klinikomis pagal atliekamų procedūrų skaičių ir kokybę“, – tikina G. Šustickas.
Turi kuo pasigirti
Neurochirurgo G. Šusticko nuomone, didžiausią pažangą neurochirurgijos srityje Lietuvoje pasiekė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės specialistai, kurie trombus iš pacientų smegenų arterijų šalina intervencinės radiologijos metodais. Šios ligoninės neurochirurgai per kirkšnies srityje esančią arteriją įkiša kateterį, kuriuo, nukeliavę iki paciento smegenų, ištraukia kraujotaką sutrikdžiusį trombą. Kauno klinikų neurochirurgas V. Deltuva pasakoja, kad moderniais gydymo būdais gali pasigirti ir Kauno klinikos, kuriose, kaip vienintelėje vietoje Lietuvoje, yra taikomas specifinis gydymo būdas išeminį insultą patyrusiems pacientams. Jo metu, siekiant atkurti smegenų kraujagyslių darbą, šios sujungiamos su odos kraujagyslėmis. Šis gydymo būdas parenkamas tuomet, kai prieš operaciją atlikus izotopinius tyrimus išsiaiškinami smegenų kraujotakos pakitimai.
Sprendžia komanda
Koks gydymo būdas reikalingas insultą patyrusiam pacientui ir kaip turi vykti sudėtingos operacijos, sprendžia medikų komandos.
„Kartais neurochirurginių operacijų metu reikia sustabdyti paciento širdies veiklą, jį atšaldyti ir sustabdyti kraujo cirkuliaciją smegenyse, kad ligonio smegenys turėtų laiko ir nežūtų, kol mes manipuliuojame klastinga liga. Tokiais atvejais būtinas darnus intervencinių radiologų, kardiochirurgų, neurologų darbas. Kas kartą toks pacientas artėja prie individualizuotos medicinos, jam parenkamas konkretus gydymo būdas“, – pastebi Kauno klinikų neurochirurgas A. Tamašauskas.
Gydytojas teigia, kad artimiausiu metu Kauno klinikose vyks operacija, kurioje dalyvaus okulistai, oftalmologai, veido žandikaulių chirurgai ir neurochirurgai. Pasak A. Tamašausko, visų šių sričių specialistų patirtis ir bendradarbiavimas gali užtikrinti, kad operacija pacientui bus kuo įmanoma efektyvesnė ir saugesnė.
Storėjanti ir tunkanti tauta
Insultas yra ne tik viena iš dažniausių mirties priežasčių, tačiau pirma ir pagrindinė ilgalaikės negalios priežastis visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą priskiria prie valstybių, pasižyminčiu didele gyventojų rizika susirgti ir mirti nuo insulto.
Specialistų teigimu, insultą lemiantys faktoriai yra nesveika mityba, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka. Didesnę tikimybę susirgti insultu turi aukšto kraujospūdžio, nutukimo, padidinto cholesterolio kiekio, diabeto, širdies ligų kamuojami ir pro pirštus į šias ligas žiūrintys žmonės.
„Lietuvoje, kur žmonės, ypač vidutinio amžiaus, savęs nelabai prisižiūri, insultų yra šiek tiek daugiau, nei kitose šalyse. Reikia pripažinti, kad mes galime valdyti savo sveikatą ir turime ja rūpintis, reguliuoti savo svorį. Lietuva yra storėjanti ir tunkanti tauta, viršsvoris nustatomas vos ne kas trečiam lietuviui, todėl mes tuoj baigsim juoktis iš amerikiečių ir pradėsim verkti dėl savęs“, – rūpintis savo organizmu ragina G. Šustickas.
Neurochirurgo teigimu, iš insulto atvejų labiausiai neprognozuojamas yra įgimtos aneurizmos plyšimas, kuris mažiau priklauso nuo išorinių veiksnių. Žmonės, kurių giminaičiai patyrė insultą dėl aneurizmos, pasak gydytojo, Lietuvoje turi visas galimybes išsitirti ir siekti užkirsti kelią nelaimei.
Neurochirurgija: kas toliau?
Lietuvoje neurochirurgijos istorija prasidėjo 1951 m., kuomet mokslus Maskvos neurochirurgijos institute baigė ir Kauno klinikose neurochirurgijos skyrių įkūrė medicinos mokslų daktaras, profesorius Leonas Klumbys. Iki to laiko neurochirurgines operacijas atlikdavo bendrieji chirurgai.
„Nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų neurochirurgija Lietuvoje ėmė vystytis labai sparčiai – atsirado didesnės galimybės rasti reikiamą literatūrą, pabendrauti su užsienio neurochirurgais. Įstojus į Europos Sąjungą buvo padidintos investicijos į mediciną, suprantama ir neurochirurgijai, kuri yra investicijoms reikli sritis “, – pagrindinius neurochirurgijos vystymosi Lietuvoje veiksnius įvardijo A. Tamašauskas.
Neseniai iš Prahoje (Čekija) vykusio neurochirurgų kongreso grįžęs A. Tamašauskas pasakojo, kad neurochirurgija pasaulyje nuolat tobulėja: modernėja aparatūra, dalį funkcijų ima perimti pacientus operuojantys robotai. A. Tamašauskas taip pat pastebėjo, kad tobulėjant genetikos mokslui proteomikai, imamasi vis nuodugniau aiškintis ligų priežastis, pvz., kodėl atrandamos naujos auglių rūšys. Pasak pašnekovo, tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje turėtų progresuoti kraujagyslių chirurgija bei neuromoduliacinės procedūros, kurių metu į smegenis įsodintais elektrodais gali būti kontroliuojamos tokios ligos kaip Parkinsono sindromas, epilepsija.
Parengta pagal SAM informaciją
