Apie bruknių ypatumus ir jų naudingąsias savybes papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius. Vyras neslėpė, kad bruknės – itin populiari uoga, kuri naudojama „ne tik maistui, bet ir vaistui“. Tai susiję su paties bruknės augalo nauda, mat uogos būdavo naudojamos maistiniais tikslais, o lapai – sveikatinimosi.
„Bruknė – visžalis krūmokšnis, jų lapai nenubyra net žiemą. Jos pavadinimas yra kilęs pagal jų rinkimo būdą. Įprastai žemuogės ar mėlynės renkamos po vieną, o bruknes, kadangi jos susitelkusios į kekę, renkamos drauge, braukiant delnu.
Tai manoma, kad „bruknės“ pavadinimas kilo nuo žodžio „braukti“. Sakoma, kad jų reikšmės susiję“, – bendrai augalą apžvelgė gamtininkas.
Bruknės yra ypatingi augalai dėl to, nes jos žydi du kartus per metus. D. Makavičius tikino, kad jeigu nėra oro pasikeitimų, tuomet jos gausiai žydi.
Pirmasis jų žydėjimo laikas yra gegužės pabaiga–birželio pradžia. Vėliau žydėjimas vyksta nuo liepos mėnesio iki rugsėjo.
„Dažniausiai uogos ima nokti po žydėjimo praėjus 8-10 savaičių. Tai sudaro maždaug 2-2,5 mėnesio nuo žiedų iki uogų pasirodymo“, – sakė jis.
Sunoksta skirtingu metu
Dar viena įdomi bruknių savybė – jų nokimas. Pasak gamtininko, šios uogos noksta skirtingu metu, dėl to ant vienos kekės galima surasti tiek prinokusių, tiek pusžalių uogų.
Jis pasakojo, jog reikėtų atkreipti dėmesį į bruknių kekes. Jų nokimas tarsi kyla aukštyn, dėl to apatinės uogos, kurios įprastai būna mažesnės, sunoksta anksčiau nei viršutinės.
„Taip pat dažnai galima matyti, kad viena bruknės pusė raudona, o kita balta. Tai ta, kuri atsisukusi į saulę, paraudonuoja greičiau, tačiau manoma, kad jeigu bruknė jau perpus yra paraudonavusi – ją galima naudoti maistui.
Absoliučiai baltos bruknės yra neprinokusios ir jos pradės greitai gesti“, – atskleidė gamtininkas.
Pasak jo, bruknes žmonės ima rinkti jau rugpjūtį, tačiau norint turėti daugiausiai vitaminų ir mineralų surinkusias bruknes, jas reiktų rinkti rugsėjį.
„Visgi, dažniausiai tuose plotuose, kur yra bruknių, intensyviai uogaujama, dėl to žmonės neretai nelaukia ir eina į miškus anksčiau.
Tačiau, jeigu kartais skaitytojai žino plotelius, į kuriuos rinkti bruknių kiti uogautojai neužsuka, vertėtų palaukti.“
Naudingosios bruknių savybės
Pokalbio metu pašnekovas taip pat akcentavo bruknių naudingąsias savybes. Pasak jo, šios uogos naudingos žmonėms, vabzdžiams ir miško paukščiams.
„Visų pirma, bruknės pasižymi antibakterinėmis savybėmis, kurios ypač padeda sustiprinti žmogaus imunitetą. Jos neleidžia daugintis bakterijoms, turi daug naudingų vitaminų, pavyzdžiui, vitamino C.
Įdomu ir tai, kad bruknių lapuose yra 9 procentai arbutino. Tai yra tokia medžiaga, kuri skatina šlapimo išsiskyrimą, naikina bakterijas“, – apie bruknių naudą žmogui pasakojo gamtininkas.
Taip pat bruknių naudos yra įžvelgiama ir vabzdžių gyvenime. Vienas iš pavyzdžių, kurį pateikė gamtininkas, yra didelis nektaro kiekis bruknių žieduose.
Jis akcentavo, kad bruknių žiedai kvapo neturi, tačiau juose yra aptinkama labai daug nektaro, dėl to augalas gausiai lankomas vabzdžių: „Yra paskaičiuota, kad iš vieno hektaro bruknių bitės gali prinešti 200 kilogramų medaus.“
Šių uogų nauda yra pastebima ir kitiems miško gyventojams. Dėl antibakterinių savybių bruknių uogos miškuose gali išsilaikyti ir žiemos metu, tad jos gali tapti maistu paukščiams:
„Miškuose žiemą paukščiams gali būti sunku prasimaitinti, tad svarbu išsaugoti bruknių augimo plotus.“
