Ir gyvenimas, kaip dažnas donoro širdį gavusiųjų sako, gerokai pilnavertiškesnis nei tų, kurie gyvi su savo širdimi.
Čia - rugsėjo antrosios naktis operacinėje prieš trisdešimt metų. Medikų brigada, vadovaujama profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus, atlieka pirmąją Lietuvos istorijoje širdies persodinimo operaciją žmogui, sergančiam kardiomiopatija.
Operacijoje talkinęs Marcinkevičiaus mokinys, profesorius Vytautas Sirvydis dabar sako visam gyvenimui įsiminęs tą istorinę naktį, kai vienoje patalpoje gulėjo pacientas, o kitoje donoras, iš kurio buvo imama širdis.
Per tuos trisdešimt metų šalyje atlikta daugiau nei pusantro šimto širdies transplantacijų. Medikai juokaudami skaičiuoja, kad širdis jie persodinę net penkioms moksleivių klasėms. Iš šimtas dvidešimt šešių pacientų, kuriems operacijos atliktos Vilniuje, sėkmingai gyvena penkiasdešimt penki žmonės. Tarp jų ir Rimvydas.
Vyras lengvai užbėga laiptais, kiekvieną dieną sportuoja, ir jeigu ne pjūvio randas ir vaistai, kuriuos turės gerti nuolat, kad organizmas neatmestų svetimkūnio, niekas daugiau ir nė neprimintų, kad jo krūtinėje plaka donoro širdis. Prieš vienuolika metų, po persirgto gripo komplikacijų, Rimantas neteko, kaip juokauja, savo motoriuko. Bet ir svetimas irgi jau spėjo tapti savu.
O čia Antonas. Doktorantas chemikas, taip pat jau dešimt metų gyvena su donoro širdimi. Ir, taip, kaip ir kiti likimo draugai, jokio skirtumo - donoro širdis ar ne – nejaučia.
Prieš trisdešimt metų profesorius Kęstutis Ručinskas taip pat dalyvavo istorinėje pirmoje širdies persodinimo operacijoje. Tuokart jis dirbo, kaip juokauja, broliuku, ir dabar gali palyginti, kaip per trisdešimt metų keitėsi širdies transplantacijos operacijos.
Širdies persodinimo šiuo metu laukia beveik pusšimtis žmonių. Vienuolika jų gyvena su dirbtine širdimi. Medikai mini dar vieną sukaktį: pirmoji širdies operacija pasaulyje atlikta prieš penkiasdešimt metų. Ir pirmasis pacientas, pasak medikų, litvakas iš Kauno Liuisas Baškanskis.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
