Policijos atstovai įspėja neapsigauti ir neužkibti ant sukčių kabliuko – nesusiviliokite jų siūlomomis „dovanomis“.
Įspėja visus apie naują sučkiavimo schemą
Socialiniame tinkle „Facebook“ „Policijos virtualaus patrulio“ paskyroje buvo dalijamasi informacija apie naujai plintančią sukčių aferą. Įraše detaliai paaiškinama, kaip elgiasi sukčiai.
„PER GERAI, KAD BŪTŲ TIESA? TAIP IR YRA.
Pastaruoju metu skelbimų grupėse suaktyvėjo sukčiai, kurie siūlo „dovanas“, o iš tikrųjų taikosi į jūsų prisijungimus prie interneto banko.
Schema paprasta:
- Įkelia skelbimą, kad „dovanoja“ vertingą daiktą – baldą, buitinę techniką, ar pan.
- Susisiekus asmenine žinute, pasiūlo daiktą „atsiųsti“ ir paprašo apmokėti siuntimą.
- Atsiunčia netikrą nuorodą, vedančią į suklastotą siuntų tarnybos svetainę.
- Svetainėje nukreipiama į „banko“ langą, kuriame prašoma suvesti prisijungimo duomenis – o tada sąskaita ištuštinama.
Tai ne siuntimo apmokėjimas – tai bandymas pavogti jūsų banko prisijungimus!
Jeigu nukentėjote – praneškite policijai naudojantis elektroninių paslaugų portalu www.epolicija.lt“, – buvo rašoma įraše.
„Facebook“ – populiari platforma sukčiavimui
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad sukčiai internete naudojasi „Facebook“ sistemos netobulumais ir aplaidumu ‒ reklamos socialiniame tinkle yra menkai ribojamos, todėl jas yra pamėgę sukčiai, kurie vėliau bando išgauti asmens duomenis ir bankų sąskaitų prisijungimus.
Vienas iš tokių pavyzdžių ‒ su žymaus žurnalisto ir visuomenininko Edmundo Jakilaičio veidu pasirodžiusi melaginga reklama. Pačioje reklamos nuorodoje yra imituojamas naujienų portalo naujienos pateikimas. Taip tokiais atvejais skelbiama kažkokia „sensacinga“ antraštė. Tokiu būdu sukčiai bando prisivilioti patiklesnius ir mažiau soc. tinkluose įgudusius „Facebook“ lankytojus į savo pinkles.
Išvydus tokią reklamą griežtai nerekomenduojama ant jos spausti. Vizualiai iš pirmo žvilgsnio jas sunku atskirti nuo tikros naujienos, todėl patariama spausti ant nuorodų tik iš tų šaltinių ar žmonių feisbuko „lentos“, kuriais pasitikima ir galima įsitikinti, jog tai tikra paskyra.
Maža to, „Facebook“ neleidžia pranešti skundų apie reklamas, todėl jas galima tik paslėpti, kad nerodytų vienam vartotojui.
Šiuo konkrečiu atveju iš pavogtos ar nupirktos feisbuko paskyros yra leidžiama virusinė reklama, kurios taikiniu nurodyti Lietuvos gyventojai, kuriems yra daugiau nei 30 metų.
Venkite atsiskaitymų neaiškiose prekyvietėse
Tokių reklaminių straipsnių tikslas ‒ pritraukti žmones žinomais veidais ar prekės ženklais ir pabandyti išvilioti iš jų asmens ar banko kortelės duomenis.
Jokiais būdais negalima nieko „pirkti“ iš tokių neaiškios kilmės svetainių, o prieš pirkdami internete ką nors ar suvesdami savo asmens duomenis, įsitikinkite, kad jūsų naudojama platforma yra saugi.
Taip pat, jeigu jau netyčia užėjote į fiktyvią nuorodą, negalima spausti ant viduje esančių nuorodų, atsisiųsti ten esančių programų ar aktyvuoti naršyklės funkcijų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
