• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.

17

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gripo sezonu siaučia ne tik gripo ir peršalimo ligų virusai, bet ir virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.

REKLAMA

Tokios ligos kartais vadinamos „skrandžio gripu“, kuris itin populiarus yra būtent šiuo, šaltuoju metų laiku. Kaip tinkamai apsisaugoti nuo šių virusinių infekcijų, komentuoja ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.

Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per aplinkos paviršius ir užterštas rankas. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša į šeimą, kur užsikrečia kiti šeimos nariai.

Kaip pasakoja G. Zagrebnevienė, virusų, kurie gali sukelti ūmias žarnyno infekcijas, pasireiškiančias vėmimu, viduriavimu ar kartais karščiavimu – yra tikrai daug. Tačiau ne visi žmonės yra vienodai imlūs visiems virusams. Gydytoja išskiria dvi virusines infekcijas, kurios pasireiškia dažniausiai, tai – rotovirusinė ir norovirusinė infekcijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Rotovirusinė infekcija yra dažniausiai iki trijų metų vaikų liga. Todėl atitinkamai ja dažniausiai serga vaikai. O štai noro virusu dažniau serga suaugę žmonės. Šis virusas pasireiškia vėmimu, viduriavimu, mažu karščiavimu ar visiškai nekarščiuojant“, - sako ji.

REKLAMA

Plinta šaltuoju metų laiku 

Gydytoja pabrėžia, kad šios virusinės infekcijos dažniausiai paplinta šaltuoju metų laiku – rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį.

„Vasarą tokių susirgimų yra registruojama, bet žymiai mažiau. Šios infekcijos turi aiškų sezoninį plitimą“, - priduria ji. Užsikrėsti šiomis virusinėmis infekcijomis dažniausiai galima darbovietėse, namuose ir kitoje artimoje aplinkoje, kai netinkamai rūpinamasi rankų higiena.

REKLAMA
REKLAMA

„Žmogus, vemdamas ir viduriuodamas, išskiria virusus su vėmimo masėmis ir išmatomis. Tuomet iš žmogaus išsiskiria virusas. Kitas šeimos ar kolektyvo narys gali užsikrėsti vadinamojo buitinio sąlyčio metu. Gerai nenusiplovus rankų, liečiant įvairius paviršius. Užsikrėtimas yra ne per orą, o per burną“, - pasakoja gydytoja.

Gydytoja pabrėžia, kad virusai gali atsidurti maiste, kai tinkamai nenusiplovus rankų, sergantysis jį ruošia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tinkama rankų higiena 

Anot G. Zagrebnevienės, virusinių infekcijų specifinio gydymo nėra, virusų neveikia antibiotikai. Tačiau liga praeina gana lengvai.

„Virusinė infekcija praeina per dvi – tris dienas. Žmogus pakankamai lengvai pasveiksta, tačiau būtina atstatyti druskų ir vandens pusiausvyrą organizme“, - tikina ji.

Skiepų (specifinės profilaktikos) nuo daugelio virusinių infekcijų, plintančių fekaliniu-oraliniu būdu, nėra, išskyrus skiepą nuo rotavirusinės infekcijos. Tačiau šiuo skiepu yra skiepijami kūdikiai iki 6 mėnesių.

REKLAMA

Nespecifinė profilaktika – tai tinkama rankų higiena, patalpų valymas ir dezinfekcija, saugus maisto tvarkymas vaikų ugdymo įstaigose ir namuose.

„Rankų higiena, tinkamas viruso pašalinimas su vandeniu ir muilu yra viena iš pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių. Ne tik nuo viduriavimo, bet ir nuo daugelio kitų ligų. Drėgnas patalpų ir paviršių valymas, tinkamas ir kruopštus rankų plovimas padeda sumažinti bet kokių užsikrėtimų riziką“, - sako ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų