Visai neseniai nuaidėjo atvejis, kai sukčiai pasinaudojo Seimo narės J. Sejonienės patiklumu. Iš moters buvo išvilioti beveik du tūkstančiai eurų, rašoma pranešime spaudai.
Kviečia į renginius, žada aukso kalnus
Specialistai perspėja – plinta ne viena gerai apgalvota finansinio sukčiavimo schema, todėl gyventojai raginami likti budriais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Vienas būdų, kuriuo bandoma išvilioti pinigus, yra staiga atsirandančios kompanijos, kurios žada aukso kalnus ir greitą uždarbį, didelius, garantuotus procentus.
Suorganizuoja renginį, į jį plūsta minios žmonių, o vedėjai ragina investuoti sakydami, kad nereikės mokėti net administracinių mokesčių“, – pasakoja finansų ekspertas Arnoldas Kazilionis.
Jis sako, kad netrukus prie tokių veiklų kviečiami jungtis ne tik jau pakviesti dalyviai, bet ir jų draugai. Susirinkusieji dažnu atveju tiki, pasitiki ir atiduoda savo pinigus.
Netrukus, praėjus savaitei ar kelioms, pasiekia informacija, kad tariamai investuoti pinigai padvigubėjo, todėl žmonės raginami investuoti dar didesnėmis sumomis. Deja, bet dažnu atveju naivūs žmonės, neįtardami nieko blogo, užkimba ant sukčių kabliuko.
Ir tik retas pasitikrina Lietuvos Banko puslapyje, ar viena ar kita kompanija turi reikalingas licencijas“, – aiškina Arnoldas Kazilionis.
Jo teigimu, tada tariamai investavęs žmogus lieka be nieko: „Jis lieka be pinigų, ima viešai skųstis, dalintis savo skausminga patirtimi, rašo pareiškimus policijai, tačiau, deja, pinigų susigrąžinti nebeįmanoma.“
Tikina, kad pinigų nebeatgausite
Arnoldo Kazilionio žmona Roberta Kazilionienė, kuri yra finansų ir draudimo konsultantė pritaria ir antrina sakydama, kad tokiais atvejais atgauti pinigus – neįmanoma.
„Žmonės, būkite protingi, tikėkite įstatymais ir tais instrumentais, kurie iš tikrųjų veikia.
Prieš pradedami investuoti, visada pasitikrinkite, kad kompanija būtų prižiūrima Centrinio Banko, nes tai yra pagrindinis visų finansų rinkos dalyvių prižiūrėtojas. Taip pat labai svarbu, kad įmonės turėtų licenciją, skirtą vykdyti konkrečią veiklą.“
Roberta ir Arnoldas Kazilioniai sako, kad visais atvejais, siekiant taupyti ar investuoti, būtina kliautis bendrovėmis, kurios yra licencijuotos, turi patvirtintą statusą Lietuvoje ir yra prižiūrimos įstatymų bei teisės aktų.
„Remiantis 2024 metų „Global State of Scams“ ataskaita, per pastaruosius 12 mėnesių sukčiai visame pasaulyje iš žmonių išviliojo trilijonus dolerių. Deja, dažnu atveju kalti patys žmonės, kurie patiki gražiais žodžiais, tačiau patys nepasitikrina informacijos oficialiuose šaltiniuose.“
Kaip atpažinti patikimą ekspertą?
Arnoldas ir Roberta Kazilioniai tvirtina, kad besirenkant finansų ekspertą, kaip ir kitą bet kurios specialybės atstovą, su kuriuo planuojate dirbti, labai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus. Visų pirma, tai yra vieša eksperto veikla ir reputacija.
„Patikimi ekspertai dažnai turi didelę patirtį ir yra žinomi ne tik iš internetinių reklamų, bet ir realios veiklos – konferencijų, interviu, straipsnių.
Jie turi oficialius savo kanalus, internetines svetaines, nesiūlo investuoti atsitiktinėmis žinutėmis, veikia per registruotas įmones.
Jeigu klientams siūlomas greitas praturtėjimas arba „slaptos“ investavimo galimybės, tikėtina, kad tai dar viena aferos tikimybė.
Ir visais atvejais, prieš pradėdami dirbti su pasirinktu žmogumi, būtinai pasidomėkite jo veikla, praeitimi ir ar tikrai jis dirba finansų srityje.
Raginame žmones būti itin atsargiais. Ne tik dėl savo pinigų bei santaupų, bet ir dėl asmens duomenų – kartais net telefono numerio užtenka, kad pradėtų veikti manipuliacinė schema.
Jei kyla įtarimų, geriau patikrinkite informaciją per kelis šaltinius arba pasikonsultuokite su tikrais profesionalais“, – pabrėžia su viso pasaulio lietuviais iš Sidnėjaus dirbanti finansų ir draudimo konsultantė Roberta Kazilionienė.
Įspėja ir policija
Savo ruožtu Lietuvos policija įspėja, kad vienas iš sukčiavimo būdų, susijęs su investavimu, turi štai tokią schemą: nukentėjusiesiems į jų mobiliojo ryšio telefonus iš užsienio telefonų numerių skambina finansų brokeriais prisistatantys asmenys ir siūlo užsiimti investavimo veikla, pavyzdžiui, prekiauti valiutomis, tauriaisiais metalais, žaliavomis.
Sutikusiems pasiūloma susikurti paskyrą įvairiose virtualiose „investavimo platformose“ ir sumokėti pirminį dažniausiai nedidelį įnašą. Vėliau „finansų brokeriai“ teikia konsultacijas, į kokias sritis ar akcijas investuoti.
Vykdydama „finansų brokerių“ nurodymus, apgavystės auka savo virtualioje paskyroje mato, kad po finansinių operacijų neva gauna pelną, o „brokeriai“ ir toliau siūlo plėtoti veiklą.
Kai pareiškiamas noras atgauti investuotas lėšas ir gautą pelną, susilaukiama žinių, kad pirma reikia sumokėti mokesčius, tik tuomet pinigai bus pervesti lengvatinio apmokestinimo bendrovę užsienyje, o vėliau pasieks nukentėjusiojo banko sąskaitą. Tokiu būdu pamažu išviliojama vis daugiau pinigų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
