Kad per šventes būtume kiek įmanoma saugesni, verta prisiminti kelis vertingus patarimus.
Augant vartojimui, auga ir finansinio sukčiavimo rizika
„Nuo gruodžio pradžios stipriai išauga vartojimas – perkame dovanas, šventinę aprangą, vaišes, dažnai šių prekių ieškome ir internete. Sukčiai nesnaudžia: kuria fiktyvias elektronines parduotuves, jas reklamuoja socialiniuose tinkluose, įprastai akcentuodami dideles nuolaidas.
Kad išvengtumėte finansinių nuostolių, būtinai kritiškai įvertinkite elektroninę parduotuvę, paieškokite apie ją atsiliepimų papildomais kanalais“, – pataria „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.
Jo teigimu, netikrą internetinę parduotuvę įprastai galima atskirti iš prastos svetainės struktūros, rašybos klaidų. Įtarimų turėtų kilti, jeigu nėra nurodyta pardavėjo kontaktinė informacija, rašoma pranešime spaudai.
Patikimoje parduotuvėje niekuomet nebus prašoma atskleisti banko kortelės PIN kodo ar prisijungimo prie banko duomenų.
R. Čereškos teigimu, šventiniu laikotarpiu sukčiai aktyviau siunčia ir SMS žinutes bei elektroninius laiškus, apsimesdami kurjerių paslaugas teikiančiomis įmonėmis, muitine, Lietuvos paštu.
„Įprastai, tokiomis žinutėmis sukčiai informuoja apie problemas su siuntiniu, trūkstamą pristatymo adresą ar nesumokėtus papildomus mokesčius, ragina kuo greičiau spausti ant nuorodos ir suvesti savo banko prisijungimus. Tokiu atveju sukčiai gali nusikopijuoti jūsų banko prisijungimo informaciją arba į jūsų įrenginį įdiegti kenkėjišką programą“, – sako R. Čereška.
Jis primena, kad jokiomis aplinkybėmis neturėtumėte atskleisti savo prisijungimo prie banko duomenų, taip pat rekomenduojama naudoti unikalius, stiprius slaptažodžius, periodiškai patikrinti operacijas savo banko sąskaitoje, ar netgi turėti specialią sąskaitą internetiniams pirkiniams.
Socialiniuose tinkluose galime atskleisti per daug
Nors pastaruoju metu viešajame diskurse gausu informacijos apie internetinių nusikaltimų atvejus, svarbu pasirūpinti ir apsauga nuo vagysčių fizinėje erdvėje. Anot R. Čereškos, čia didelį vaidmenį taip pat turi socialiniai tinklai.
„Socialiniai tinklai daugeliui tapo neatsiejama laisvalaikio dalimi, čia aktyviai dalijamės svarbiausiais savo gyvenimo momentais. Vis dėlto, tai taip pat gali kelti saugumo riziką: čia jus stebi ne tik gero linkintys artimieji“, – primena minėtos įmonės banko atstovas.
Jo teigimu, realiu laiku keldami nuotraukas iš atostogų užsienyje ar kitame mieste, siunčiame signalą ir nusikaltėliams, kad mūsų namai yra tušti. Norint saugiai dalintis atostogų įspūdžiais, verta įrašus kelti jau grįžus namo arba peržiūrėjus privatumo nustatymus, ribojant, kas tokius įrašus gali matyti.
„Budrumo reiktų neprarasti visus metus: venkite socialiniuose tinkluose dalintis vaizdais, kur matytųsi, kokius didesnės vertės daiktus, pavyzdžiui, dviračius, juvelyrikos dirbinius ar elektronikos prietaisus, turite namuose. Juk nekviečiame kiekvieno nepažįstamojo į savo namus – deja, socialiniuose tinkluose dažnai apie tai pamirštame, taip padidindami tikimybę tapti nusikaltimo aukomis“, – sako jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Nera kur ,nera kam iš dešimčių tukstančių darmaedų biurokratų.
Sakysit į epalyciją ?
Nieko nesigaus ,pusę dienos pildysit ir galų gale neišlaikys kantrybė.
Liudna ir juokinga bet lieka tik facebookas ?
