Tiesa, gydytojai ramina donorus – dabar viskas atliekama kitaip ir donorystė yra tikrinama, todėl neverta bijoti duoti kraujo. Tačiau tie, kas kraujo ar plazmos donorais yra buvę iki 1992 metų, turėtų pasitikrinti profilaktiškai dėl hepatito C.
Hepatitas C - kitaip medikų dar vadinamas tyliu žudiku, kadangi žmogus nieko nejaučia. Per 20-25 metus jam išsivysto kepenų cirozė, todėl kyla kepenų transplantacijos būtinybė. Tiesa, kepenys persodinamos ir alkoholinės kepenų cirozės ar cholestazinių ligų atveju, tačiau tai nutinka rečiau.
Vasario 1-osios naktį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose persodintos kepenys 60 metų vyrui ir tai tapo 50-ąja kepenų transplantacija Santariškių klinikose ir 73-oji Lietuvoje. Pirmoji kepenų transplantacija Lietuvoje atlikta 2000 metais taip pat Santariškių klinikos medikų.
“Penkiasdešimt kepenų persodinimo operacijų, tai – didelis nueitas kelias. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad mūsų ligoninėje susiformavo stipri komanda, kurios profesionalumo dėka kepenų transplantacijos gali vykti nenutrūkstama vaga. Tai yra garsūs mūsų šalies gastroenterologai, chirurgai, anesteziologai-reanimatologai, radiologai, imunologai ir gausus slaugytojų būrys”, - teigė VU ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro direktorius, transplantologas prof. Kęstutis Strupas.
Šios jubiliejinės operacijos atlikimo proga Santariškių klinikoje į spaudos pusryčius susirinko medikai, kurie nuo pat tyrimo iki operacijos globoja kiekvieną pacientą, taip pat ir jų pacientai, kuriems buvo atlikta kepenų transplantacija. Šie žmonės tikino, kad jaučiasi puikiai ir jų akyse buvo matyti begalinis dėkingumas jų gyvybes išsaugojusiems profesionalams.
Pasak medikų, kepenų persodinimas kartais būna vienintelė išeitis, norint išgelbėti paciento gyvybę, todėl didelis visuomenės sąmoningumas ir humaniškas požiūris į donorystę tikrai padėtų sumažinti beprasmiškų mirčių skaičių.
Vilniaus transplantologai Baltijos šalyse pirmauja daugelio transplantacijų srityse. O štai Santariškių klinikose atliekama net 85 proc. visų transplantacijų.
Kalbėdamas apie savo ir savo kolegų atsidavimą darbui, K. Strupas prisipažino, kad jo komandos nariams ne vieną kartą yra tekę pabėgti iš savo gimtadienių ar kitų svarbių švenčių, kad išgelbėtų paciento gyvybę. “Vėlykas esame sutikę kartu”, - dalinosi prisiminimais jis. Tačiau taip pat jis išreiškė padėką piliečiams, kurie pamiršę netekties skausmą dovanoją gyvenimą visiškai nepažįstamam žmogui.
Kepenų transplantacijai yra naudojamos mirusio žmogaus kepenys, tačiau Lietuvos įstatymų bazė šiek tiek trukdo sklandžiai donorų paieškai, kadangi tam reikia, kad žmogus prieš savo mirtį būtų pareiškęs valią tapti donoru. Kitu atveju, reikia jo artimųjų sutikimo, o skausmo apimti artimieji dažniausiai priima priešingą sprendimą. K. Strupas pabrėžė, kad Ispanijoje ar Prancūzijoje įstatyminė bazė yra palankesnė, kadangi jei miręs žmogus nėra pareiškęs valios, vadinasi, jo organus galima naudoti donorystei. Todėl jau dabar galima įžvelgti ateities problemą – donorų trūkumą.
O štai, pavyzdžiui, dėl religinių sumetimų Japonijoje ar Pietų Korėjoje organus galima paimti tik iš gyvų žmonių.
Tarp kitų transplantologijos ateities problemų medikai įžvelgia ir tokias problemas kaip pinigų trūkumas, medicinos moralė, etika. Neretai klausiama, ar priemonės pateisina tikslą. Tačiau daugelis supranta, kad tai perspektyvi medicinos sritis, ypač mokslo ir naujų atradimų srityje.
Medikas atskleidė, kad greičiausiai atlikta kepenų transpalantacija truko 4,5 valandos, o ilgiausiai – 12 valandų. Po kepenų persodinimo operacijos, apie savaitę, pacientai nuo galimų grėsmingiausių komplikacijų yra prižiūrimi Santariškių klinikų Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kuriam vadovauja gydytojas Gintautas Kėkštas.
Šiuo metu Lietuvoje yra 24 žmonės, kurie laukia eilėje, kada atsiras kepenų donoras. Vieni donorų laukia kelerius metus, o kai kuriems pasiseka ir po kelių mėnesių. K. Strupas patikino, kad yra nedaug pacientų, kurie nesulaukia savo eilės, tačiau tikslios statistikos pateikti negalėjo.
Kepenų transplantacija atliekama nemokamai draustiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Tiesa, Ligonių kasoms ši operacija kainuoja 100-110 tūkt. litų. Iki 2005 metų ši operacija buvo įvertinta 40-50 tūkst. litų, tačiau kaina neatitiko realybės. 2010 metais kaina buvo perskaičiuota. Palyginimui, Vokietijoje ši kepenų transplantacija kainuoja 80-85 tūkst. eurų.
Per metus Lietuvoje atliekama apie 10 kepenų transplantacijų. Tam, kad atitikti realius poreikius, reikėtų maždaug 20-ies operacijų.
Šiandien visi susitikimo dalyviai turėjo galimybę tiesiogiai stebėti, kaip vyksta kasos operacija.
