Apie tai maisto saugos specialistai, medikai ir mokslininkai diskutavo šiandien vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“, skirtoje 10 metų Europos maisto saugos tarnybos ir bendrojo maisto saugos įstatymo jubiliejui paminėti.
Sveikos mitybos ir aplinką tausojančio gyvenimo būdo propagavimas – naujas šiuolaikinei visuomenei tenkantis iššūkis. Formuodama ilgalaikius veiklos prioritetus, Europos Komisija nutukimą ir antsvorį įvardijo šio amžiaus Europos rykšte, kai kuriose šalyse jau siekiančia epidemijos mastus.
Reikia mokyti nuo mažens
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba šviečiamąją sveikos gyvensenos programą pradėjo nuo vaikų – šiais metais šalies mokyklose bus skaitomos paskaitos, organizuojami tam skirti renginiai. Anot VMVT specialistų, turi Lietuvos visuomenę būtina informuoti sveikos gyvensenos, sveiko maisto, sveikos mitybos principų bei sveikatos profilaktikos klausimais.
Europos komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato atstovas Timas Gumbelis konferencijoje sakė, kad šioje srityje labai svarbus bendradarbiavimas su Europos sąjunga, kuri nustato pagrindinius ir visose ES šalyse taikomus maisto saugos bei tinkamo vartotojų informavimo standartus.
„Susiduriu su nesveikos gyvensenos pasekmėmis. Manau, kad visuomenės informavimas yra labai svarbus. Kaip rodo tyrimai, dažniausiai žmonės apie sveiką gyvenseną informacijos ieško žiniasklaidoje“, – sakė dr. Edita Gavelienė, VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikos gydytoja dietologė. Jos teigimu nesveikos gyvensenos pasekmės šiandien – tai nutukimas, kiti mitybos bei sveikatos sutrikimai. Gydytoja džiaugiasi, kad Lietuvoje neišnyko tradicija gaminti namuose.
„Prieš dešimtmetį buvo nuogąstavimų, kad žmonės nustos ruošti maistą namuose. Tačiau turiu pastebėti, kad įvyko atvirkščiai. Yra matomos aiškios tendencijos – kuriamos laidos, leidžiamos knygos, rašomi tinklaraščiai apie maistą ir kulinariją. Mes mėgstame sveikai ir įdomiai gaminti“, – sakė dietologė.
Didžiausi priešai – druska ir tingumas
Viena iš nutikimo bei sveikatos sutrikimų priežastis yra nesaikingas druskos vartojimas. „Lietuva turi vidutiniškus druskos suvartojimo duomenis. Siekiame, kad ateityje ant maisto pakuočių būtų tiksliai nurodomas druskos kiekis ir rekomenduojamos paros normos dalis“, – sakė Ilona Drulytė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja. Šiuo metu Lietuvos gyventojai suvartoja beveik 9 g druskos per dieną, kai rekomenduojama paros norma yra 5 g.
Sveikos mitybos specialistė tikina, kad sveika mityba nereikalauja didesnių išlaidų. Atvirkščiai, sveika mityba gali sumažinti išlaidas maistui. Sveiko, bet nebūtinai brangaus maisto politiką ketinamą įvesti ir šalies mokyklose.
Palyginti su trečiojo pasaulio šalimis, Lietuvoje situacija yra gera, sako VMVT atstovai. Bet trūksta konkrečių nuostatų, kas yra sveikas, maistingas ir vertingas maisto produktas. Be to, būtina visuomenę mokyti ne tik rinktis sveiką maistą, bet ir sugebėti subalansuoti mitybą.
Kita opi problema – mažas fizinis aktyvumas ir žalingi įpročiai. Lietuvoje 23 proc. vaikų ir jaunimo yra nutukę, suaugusiųjų – apie 20 proc. Per dvidešimt metų ši skaičiai išaugo: nutukusių vyrų padaugėjo beveik dvigubai, moterų – maždaug trečdaliu. Antsvorio problemų turi per 50 proc. visų ES, o taip pat ir Lietuvos gyventojų (60 proc. vyrų ir 50 proc. moterų).
Pasirinkimą dažnai nulemia kaina
„Tai globali problema. Jei anksčiau manėme, kad nutukimas ir antsvorio problemos aktualios gal tik JAV ar D. Britanijos gyventojams, tai pastarųjų metų statistika rodo, kad šiuo metu mūsų šalyje problemų dėl nutukimo turi per 20 proc. gyventojų. Ypač sparčiai daugėja nutukusių vyresnio amžiaus žmonių ir antsvorį turinčių vaikų. Vienas būdų kovoti su šia XXI amžiaus rykšte – maisto produktų gamintojų, restoranų ir kavinių savininkų ir, žinoma, vartotojų švietimas, sveikos mitybos įpročių ir kultūros formavimas nuo pat mažumės“, – sakė konferencijos organizatorius VMVT direktorius dr. Jonas Milius.
„Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenimis, net 95 % lietuvių kaip svarbiausią faktorių renkantis maisto produktus, nurodė jų kainą. Tuo tarpu tik 21 % mūsų tautiečių nuolat ieško aukštos ar išskirtinės kokybės, vietos ūkiuose užaugintų maisto produktų, dar 45 % dėmesį į tokius produktus atkreipia tik retkarčiais. Nerimą kelia dar viena tendencija – vaisius, daržoves, pieno produktus kasdien vartoja mažiau nei pusė Lietuvos moksleivių, tačiau net trečdalis jų kasdien valgo saldumynus bei geria gazuotus saldžius gėrimus.
Šiemet visa Europos Sąjunga mini 10–ties metų jubiliejų, kai buvo priimtas vienas moderniausių ir ypatingai aukštus saugos standartus nustatantis maisto saugos reglamentas ir įkurta nepriklausoma mokslinė institucija – Europos maisto saugos agentūra. „Efektyvi maisto saugos užtikrinimo sistema Lietuvoje leidžia užtikrinti, kad mūsų vartotojus pasiektų tik saugūs maisto produktai. Tačiau ar turėdami galimybę valgyti bene saugiausius maisto produktus Europoje, vis dėlto esame tokie sveiki, kokie turėtume būti? Viena vertus, taip – dėl nesaugių maisto produktų kilusių apsinuodijimo maistu protrūkių pasitaiko labai retai. Kita vertus – net apie 70 proc. visų lėtinių ligų mūsų šalyje priežastis – netinkama, neracionali ir nesveika mityba, nejudrus gyvenimo būdas ar žalingi įpročiai“, – pabrėžė J. Milius.
