Kad toliau skaitant nekiltų neaiškumų, pasakysiu, kad Vilniuje, apsipirkdama, labai atsirenku, kokius produktus perku sau ir šeimai.
Jei perku makaronus, tai pilno grūdo, kurie, savaime aišku, brangesni. Jei jogurtus, tai natūralius ir gardinu pagal kiekvieno skonius. Jei vaisius, tai po kelis ir sezoninius, kad pasijustų, kiek įmanoma, natūralesnis skonis.
Jei sviestą, tai tikrą, o ne riebalų mišinį, margariną ar pan. Tas pats galioja ir su saldumynais – parduotuvėse skaitau sudėtį ir jeigu randu ką nors su palmių aliejumi arba hidrintais riebalais, iškart dedu atgal į lentyną.
Taip, tokia mityba atsieina brangiau, ypač pastaruoju metu, kai kainos šokusios į viršų, tačiau bent kiek galiu būti ramesnė, kad užtikrinu sveikatai palankesnę mitybą sau ir šeimynai.
Kai nuėjau į Suvalkuose esančią parduotuvę „Biedronka“, iš pradžių apsidariau ir pradėjau dairytis po šaldytuvus ir vitrinas.
Visų pirma, jei tokioje parduotuvėje ketinate apsipirkti, būtinai pasidarykite šiuos namų darbus:
Gerai žinokite valiutos kursą, prisiminkite kainas Lietuvoje ir turėkite sąrašą, ko jums reikės. Tikėtina, kad teks pereiti per kelias Suvalkų parduotuves, nes nebūtinai vienoje rasite viską pigiai ir šviežiai.
Dar patariu skaičiuoti kainas tiesiai parduotuvėje, o ne kasoje, kad žinotumėte, kiek prekė kainuos ir kiek atsieis už sukrautą krepšį. Kai viską susumuosite, tikiu, pusę prekių nuspręsite palikti arba pamatę kainas išsigąsite, nes suma bus kaip reikiant apvali.
Priėjau prie bananų – gražūs, sunokę. Galvoju, paimsiu kelis kilogramus. Verčiu zlotų kainą į eurus ir matau, kad kilogramas kainuoja 1,50. Sakykit, ką norit, bet Lietuvoje bananai kainuoja tiek arba dar mažiau, jei randi su nuolaida.
Toliau – mėsa sumuštiniams. Mūsų parduotuvėse esu atradusi gerų vištienos gabaliukų, kurie idealiai tinka sumuštiniams. Žiūriu, ir čia panašios. Vėl traukiu telefoną skaičiuoti pinigus – įpakavimas apie 50 euro centų. O, brolyti, čia tai užsipirksiu!
Tada, galvoju, paskaitysiu sudėtį. Net ir man, nemokančiai nei žodžio lenkiškai, aišku: „kura – 52 %“. Vertimas: vištiena – 52 %. Tai tokios mėsos, atsiprašau, aš ir dykai neimsiu! Jei jau vištienos dešroje vištienos radau 52 procentus, tai kas sudaro likusią dalį?
Šviežios vištienos krūtinėlių filė puskilograminis pakelis atsieitų apie 3-4 eurus. Kaina lyg ir panaši, bet čia, pasikartosiu, man svarbu, kad mėsa būtų lietuviška ir kai perku Lietuvoje, aš tikiu, kad perku lietuvišką mėsą. Ir dar: nusiperku tiek, kad iškart pagaminčiau, jos nešaldau ir nelaikau šaldiklyje kelis mėnesius.
Kai kurios kainos maloniai nustebino
Manau, kad jei nori sutaupyti, tą gali padaryti Lenkijoje perkant buitinę chemiją, negendančias kruopas, makaronus (bet jeigu tau nesvarbu jų kokybė, ir Vilniuje parduotuvėse makaronai kainuoja po 30 eurocentų). Dar sutaupyti galima perkant ir sauskelnes arba pieno mišinius – jų kainos tikrai mažesnės bent 5 eurais.
Taigi, iš populiarios ir lietuvių pamėgtos parduotuvės išėjome su bandelėmis rankose, nes reikėjo kažkuo užkišti likusius kilometrus namo, ir visiškai tuščia sutvarkyta bagažine.
Tiesiog supratau, kad man per brangus laikas, kurį iššvaistysiu stovėdama prie šaldytuvų su skaičiuotuvu ir skaitydama lenkiškas produktų sudėtis, kurių nelabai ir suprantu.
Dabar prieš akis iškyla vaizdas, kur tautiečiai rodo savo krepšius – kilogramai mėsų, gazuoti gėrimai, alus, makaronai, daktariška dešra, saldainiai. Taip, jeigu jūsų racionas yra būtent tokia mityba, tai gal ir sutaupysit kažkiek, bet juk visam gyvenimui vis tiek neužsipirksit. O kiek dar kuras kainuoja...
Kitas dalykas – o kur dėti tas paletes miltų, makaronų, kilogramus vištienų ir gazuotų gėrimų? Tokiems pirkiniams, turbūt, atskiro sandėlio ir šaldiklio reikėtų.
Esu tikra, kad geriau maisto pirkti po mažiau, tačiau rinktis šviežią ir kokybišką prekę.
Autorius: skaitytoja Vilija
Nieko ,,naturalaus,, prekybos centruose Lietuvoje nenusipirksite. Cia tik akiu dumimas.
Cia ta pati produkcija,
