Sovietų laikai buvo tikras mėšlas. Norite tuo įsitikinti patys? Taip pradeda populiaraus Londono žurnalo „Vice“ korespondentas Juanjo Villakba savo reportažą apie „pakvaišusius lietuvius“.
Taigi pakvaišę lietuviai atidarė naują teminį parką „1984-ieji: Išgyvenimo drama“. Pagrindinė mintis ta, kad jūs, brangus kliente, esate ką tik kagėbistų sučiuptas politinis disidentas ir būsite uždarytas pragare bei ištardytas monstrų komunistų. Ir kam dar reikia disneilendo? Prieš šį parką jis atrodo tikra atgyvena!
Suklydusiam - per veidą!
Linksmybės prasideda 15 km už Vilniaus, kur vidury miškų esantis apleistas bunkeris paverstas į didžiausią atrakcioną, kokį tik įmanoma padaryti pagal „Gulago archipelagą“. Čia jus apklaus KGB agentas, apsilankysite izoliatoriuje (nesvarbu, nusipelnėte to ar ne) ir kalsite mintinai Sovietų Sąjungos himną saugumiečiams rėkaujant. Ir suklydęs tuoj gausite per veidą. Taip pat žiūrėsite anų laikų TV programas ir tikros sovietinės kokybės stalo įrankiais kabinsite sovietinio maisto. Ir jei atsisakysite vykdyti visus saugumiečių įsakymus, būsite tuoj pat išspirtas lauk, o apie sumokėtų pinigų grąžinimą galėsite tik pasvajoti. Atleiskite, drauge, bet taisykles čia diktuoja jie.
Kodėl bunkeris traukia?
Straipsnyje „GLAS-NOT!“ (britų žodžių žaismas nuo žodžio „glasnost“, reiškiantis „Glasnost - ne!“ - vert.) britų žurnalistas pakalbino šio atrakciono įkūrėją ir prodiuserę Rūtą Vanagaitę ir pamėgino išsiaiškinti, kodėl, po galais, kas nors norėtų čia apsilankyti.
- Kam Jums viso šito reikia?
Rūta: Prieš dvejus metus priklausiau komitetui, kuris buvo atsakingas už naujų kultūrinių programų sudarymą 2009-iesiems, kai Vilnius taps Europos kultūros sostine. Mes supratome, kad 2009-aisiais šalyje gyvens maždaug pusė milijono jaunų lietuvių, gimusių jau sugriuvus Sovietų Sąjungai. Šie vaikai nėra regėję sovietų kareivio. Jie nesuvokia, ką iš tikrųjų reiškia KGB. Taigi mes sukūrėme TV realybės šou „Atgal į SSRS“, kuriame 18 metų berniukai ir mergaitės turėjo būti įmetami į tas gyvenimo sąlygas, kurios teko jų tėvams per 50 sovietinės okupacijos metų. Tačiau Lietuvos televizija, ilgai svarsčiusi šią idėją, galiausiai ją atmetė. Ji baiminosi, kad senesniajai kartai žvilgsnis į praeitį pasirodys pernelyg aštrus. Štai tada ir susimąsčiau apie naująjį projektą su vaidybos elementais.
- Kodėl žmonės turėtų norėti apsilankyti Jūsų pramogų parke? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia moki pinigus už blogai praleistą laiką.
Rūta: Taip, būtent taip ir yra. Vis dėlto, kad ir kaip keista, šou pasibaigus mes visuomet regime 40 laimingų veidų, kuriuos čia patirti išgyvenimai tiesiog įkvepia. Tai daugiau terapija nei pramoga. Dalyvaudamas šou Jūs patiriate, ką reiškė būti Sovietų Sąjungos piliečiu, ir šią patirtį išsinešate su savimi šou pasibaigus.
- Aktoriai atrodo gana gąsdinantys.
Rūta: Visi mūsų aktoriai - tiek profesionalūs, tiek mėgėjai - yra tarnavę sovietų armijoje. Kai kurie jų sovietų laikais netgi buvo tardomi.
- Pakalbėkime kaip prekybininkai. Ar galite įtikinti užsieniečius atvykti į Lietuvą ir leistis būti ujamiems Jūsų ir Jūsų darbuotojų?
Rūta: Jei norite pajusti tikrąjį dienos šviesos teikiamą džiaugsmą, prieš tai turite pabūti tamsoje. Jei norite pajusti tikrąjį sočios vakarienės teikiamą džiaugsmą, prieš tai turite pajusti alkio jausmą. Jei norite pajusti tikrąjį demokratijos ir laisvės džiaugsmą, ateikite į mūsų bunkerį ir dviem valandoms tapkite Sovietų Sąjungos piliečiu.
Parengė Gabrielė VASILIAUSKAITĖ
