Galimybių pasisemti kitokios gyvenimo patirties nuolat ieškantis jaunimas neretai randa įvairiausių galimybių susipažinti su skirtingomis kultūromis ir darbu savanoriaudami. Tačiau šiuo metu Europos solidarumo korpusas siūlo jaunimui (18–30 metų) ne tik savanoriauti, bet ir dirbti su bendruomeniškumu paremtais projektais užsienyje.
Būtent tokia galimybe pasinaudojo ir J. Bingelis, kuris išvyko pusei metų dirbti į Prancūziją asociacijoje „Vir’Volt“.
Tiesa, prie buvusiame kempinge Prancūzijos miškuose įsikūrusios asociacijos lietuvis prisijungė daug anksčiau nei gavo pusės metų darbo pasiūlymą.
„Kai buvau 27 metų, ieškojau galimybės savanoriauti Europoje. Socialiniame tinkle „Facebook“ radau informacijos, kad ši organizacija ieško būtent savanorių iš Lietuvos, kurie galėtų kaipmat atvykti savanoriauti. Susisiekiau su jais ir iškart atvykau. Praleidau organizacijoje metus, tačiau ir pasibaigus oficialiai savanoriavimo programai dar kurį laiką pasilikau. Vėliau grįžęs į Lietuvą ryšių su organizacija nenutraukiau ir man jie vieną dieną pasiūlė sugrįžti.
Tačiau šį kartą ne kaip savanoriui, o su darbo sutartimi ir pasinaudoti Europos solidarumo korpuso programa. Pagalvojau, kodėl to nepadarius. Juk darbo patirtis tikrai nepamaišys ir padės man tik dar labiau pagilinti žinias“, – prisiminė tinklaraščio euroblogas.lt pašnekovas.
Darbo vieta tapo namais
Lietuvis juokavo, kad kartą patekęs į šią organizaciją, niekada iš jos nebeištrūksi. Taip nutiko ir jam po metų savanoriavimo sugrįžus į tą pačią vietą. Tik šįkart – jau dirbti.
Kaip pasakojo „Vir’Volt“ yra bendruomeniškumo principais pagrįsta organizacija, kuri skatina taiką, ekologišką gyvenimo būdą ir tarpkultūrinį bendradarbiavimą. Asociacija yra įsikūrusi viename iš Prancūzijos nacionalinių parkų, kur buvusiame kempinge nuolat lankosi savanoriai iš skirtingų pasaulio kampelių – Ganos, Tuniso, Indonezijos, Švedijos, Tailando ir kitų šalių.
„Kadangi nuolat turime daug savanorių, organizuojame įvairius renginius su vietiniu jaunimu. Bandome įtraukti juos į bendruomeninę veiklą, parodyti, kad visi žmonės iš skirtingų šalių gali gyventi ir dirbti kartu. Kiekvienas savanoris taip pat bando pristatyti savo šalį ir kultūrą, pavyzdžiui, gamina tradicinį maistą, ir taip bandome pritraukti vietinę visuomenę“, – pasakojo J. Bingelis.
Pačiam lietuviui pusės metų darbo sutartis tapo ir gyvenimo būdu. Jo darbo vieta tapo namais. Vyras kartu gyvena bendruomenėje su savanoriais ir kartu rūpinasi bendra buitimi.
„Jei mūsų organizacijai prireikia kažko, pavyzdžiui, stalo ar kėdžių, bandome nepirkti, o patys susikonstruoti ar gauti iš kitų organizacijų. Norime kuo mažiau pirkti, bet daugiau perdaryti ar bandyti gauti to, ko reikia, pažiūrėję į situaciją kitu kampu. Jei kažko reikia – lengviausia nusipirkti, bet mes bandome galvoti, kaip gauti kažką panaudojant kuo mažiau resursų“, – prisipažino pašnekovas.
Buvusiame kempinge, kur įsikūrusi J. Bingelį priėmusi organizacija, visur galima išvysti pačių savanorių sukonstruotų ar pastatytų kūrinių.
„Prieš keletą metų mūsų organizacija buvo suorganizavusi stovyklą čia. Po jos kilo idėja, kad galėtume perimti uždarytą kempingą, jį sutvarkyti ir čia įsikurti. Dabar čia turime vieną namuką su virtuve ir biuru, kitame namuke įrengti dušai. O savanoriai gyvena pačių sukonstruotuose spalvotuose nameliuose ant ratų. Viename iš jų gyvenu ir aš“, – kalbėjo pašnekovas.
Buvusio kempingo vietoje taip pat pastatyta mongoliška jurta, kurios erdvė skirta savanorių laisvalaikiui. J. Bingelis organizacijoje atsakingas už tarptautinius ir vietinius savanorius, kartu ieško naujų grupių, kurios prisijungtų ir atvyktų į Prancūziją. Taip pat lietuvis ieško partnerių, su kuriais galėtų dirbti organizacija, ir tvarko jos biudžetą.
Planuoja grįžti į Druskininkus
Intensyviausias metas – vasara, kai organizuojamos vasaros stovyklos. Jų metu prie bendruomenės prisijungia tiek suaugusiųjų, tiek paauglių grupės iš viso pasaulio. Kartu su savanoriais bandoma diegti ekologiško gyvenimo idėją.
„Stengiamės perteikti savo organizacijos viziją: kad geriau pasigaminti pačiam, o ne viską pirkti, kad drauge galime padaryti daugiau nei po vieną. Mokomės gyventi bendruomenėje ir dalintis darbais“, – aiškino lietuvis. Šią vasarą stovyklų nariai, pavyzdžiui, mokėsi senoviniu metodu, be betono statyti laiptus iš akmenų.
J. Bingelis džiaugėsi, kad į vasaros stovyklas atvykęs jaunimas gali pamatyti, kad be jau įprasto, šiuolaikinio gyvenimo būdo gali būti ir kitoks.
Darbą savo namais pavertęs lietuvis pasakojo, kad gyvendamas gamtoje ir savanorių pilnoje bendruomenėje jis niekada nejaučia nuobodulio.
„Visuomet esu apsuptas tarptautinės bendruomenės ir jaučiuosi, kad kaip tik čia gaunu daugiau nei gaučiau gyvendamas kuriame nors dideliame mieste“, – akcentavo jis.
Vis dėlto vyras kartu prisipažino, kad kartais nuolatinis šurmulys, pokyčiai ir atsakomybę nuvargina. Tokiu atveju norėdamas pabūti vienas jis išvyksta į Marselį, kuriame pailsi jūros, gero oro ir kalnų apsuptyje.
Vos pusei metų darbo sutartį gavęs lietuvis jau planuoja ir ką veiks pasibaigus jo darbams Prancūzijoje įsikūrusioje bendruomenėje. Pašnekovas teigė, kad viliasi vieną dieną sugrįžti į gimtuosius Druskininkus ir juose įkurti organizaciją, kuri taip pat kviestų tarptautinius savanorius ir organizuotų vasaros stovyklas, jaunimo mainus.
