Žmogus turi genetinę klimatinę atmintį. Todėl mūsų organizmas labiausiai pritaikytas gyventi ten, kur gimėme. Todėl po septynių dienų poilsio šiltuosiuose kraštuose neretai grįžtame labiau pavargę negu pailsėję. Tokias mintis Kelmėje vykusioje mokslinėje praktinėje sveikatos konferencijoje išsakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė.
Ar sveika Maldyvuose sutikti Naujuosius metus?
A. Galvonaitė pateikė paprastą pavyzdį. Jauna lietuvaičių šeima, spaudžiant dvidešimties laipsnių gruodžio šalčiui, su mažais vaikais susiruošia sutikti Naujųjų į Maldyvus. Ten spigina 40 laipsnių karštis.
„Jeigu žmonės sugebėtų išgirsti, ką tuo metu kalba jų organizmas, kitąkart atsisakytų tokios minties, – sakė klimatologė. – Įsivaizduojat, koks stresas organizmui. 60 laipsnių temperatūros skirtumas. Ypač sunku prisitaikyti mažiems vaikams. Jeigu dar į šiltus kraštus riedėtų arkliais, organizmas spėtų aklimatizuotis. O dabar sėdo į lėktuvą – už kelių valandų jau visai kitoje klimatinėje juostoje. Po septynių dienų, kai organizmas jau pradeda pratintis prie naujos vietos, vėl sėda į lėktuvą ir grįžta į šaltį. Organizmui prisitaikyti prie naujo klimato reikia bent mėnesio.“
Pasak A.Galvonaitės, žmogaus organizmas turi genetinę klimatinę atmintį, individualią imuninę sistemą, todėl ir gyventi, ir ilsėtis žmogui geriausia toje klimatinėje juostoje, kurioje gimė.
Kartais poilsiauti į šiltuosius kraštus išvažiavę žmonės, grįžę į Lietuvą, stebisi, kad labiau pavargo negu pailsėjo. Iš tiesų organizmas pavargo, kol taikėsi prie naujų klimatinių sąlygų. Dažnos tokios kelionės gali pažadinti net onkologines ligas.
Orai diagnozuoja ligas
Klimatologė tvirtina, jog oras – neblogas ligų diagnozuotojas. Keičiantis orams, paūmėja daugelis ligų. Pavyzdžiui, lietingomis dienomis vieniems skauda galvą, kitiems – sąnarius, trečius apima liūdesys, ketvirti darosi pikti, net agresyvūs.
Pajutus paaštrėjusius simptomus, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Žinoma, ne visus vienodai veikia besikeičiantys orai. Vieni žmonės yra meteorolabilūs, kiti – meteorostabilūs.
Meteorolabilūs žmonės itin jautrūs orų pokyčiams. Pavyzdžiui, sergantys šizofrenija daug jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus pavasarį, žemutinį debesuotumą rudenį, ilgai trunkančius kritulius, tamsųjį metų laikotarpį.
Itin jautrūs meteorologinių parametrų kaitos poveikiui žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Nuo 40 iki 80 procentų šių ligonių reaguoja į orų pokyčius.
Labai pažeidžiami vyresni, ligoti žmonės ir vaikai, turintys polinkį į depresiją. Pasak pranešėjos, ypač pavojinga pavasario depresija. Moterys jai atsispiria dažniau. Jos užsiima buities darbais, šeimos rūpesčiais, o vyrai pasineria į alkoholizmą, neturi jėgų ką nors veikti, dažnas ieško virvagalio.
Apie orų įtaką sveikatai yra specialus mokslas biometeorologija.
Gamta karščiuoja
Lietuvoje orai stebimi nuo 1778 metų. Per tuos 240 metų fiksuojama, jog oro temperatūra vis kyla. Be to, dažnėja orų kaita ir didėja kontrastai, daugėja audrų, škvalų, nukrypimų nuo įprastų normų ir kitokių anomalijų.
Nuo 2000 – ųjų metų vidutinė oro temperatūra kasmet padidėja puse laipsnio. Lietuvai būdingas perteklinis kritulių kiekis. O štai 1997 metais šimtą dienų nebuvo lietaus. Būta žiemų be sniego.
„Gamta karščiuoja, – sako A.Galvonaitė. – Nuo žmogaus veiklos ir taršos keičiasi ekosistemos. Plinta įvairūs parazitai. Net miesto parkuose atsirado erkių. Pavojingesnės darosi gyvatės. Po Europą jau skraido maliarinis uodas.“
A.Galvonaitė tvirtina, jog lietuviams ypač pavojingos karščio bangos. „Mes nemokame gyventi karštyje. Ispanijoje per vidurdienį – siesta. O mūsų močiutės, išsiilgusios saulės, eina ravėti daržų. Be galvos apdangalo, be vandens. Poilsiaujantys guli paplūdimy kiaurą dieną. Nesame pripratę nešiotis vandens.“
Karščiai ir pernelyg daug saulės mums grasina onkologinėmis ligomis, šilumos smūgiais, dehidratacija.
Ilgai gulint saulėje gali ištikti koma. Pastebėję pernelyg ilgai gulintį ir nejudantį žmogų praeiviai turi jį žadinti, apipilti vandeniu.
Karštomis dienomis kūnas nespėja pašalinti šilumos. Pradeda kilti žmogaus kūno temperatūra, greitėja cheminės reakcijos, organizmas perkaista.
Žmogus jaučiasi geriau, kai aplinkos temparatūra yra žemesnė už žmogaus kūno temperatūrą, o oras sausas. Tuomet įmanoma ištverti 25 – 35 laipsnių karštį. Jeigu temperatūra dar aukštesnė, organizmas mėgina prisitaikyti: išsiplečia kraujagyslės, intensyviau kvėpuojame, prakaituojame. Tačiau jeigu oras drėgnas, prakaitavimas jau nebegelbsti.
Dėl karščio žmogus netenka daug skysčių, darosi nedarbingas, atsiranda nuovargis, gali pakilti temperatūra.
Veikia šaltis ir vėjas
Žmogų veikia ne tik aukšta, bet ir žema temperatūra. Tuomet organizmas stengiasi palaikyti normalią kūno temperatūrą, todėl susiaurėja kraujagyslės, pasišiaušia odos plaukeliai, kurie sukuria šiltesnį mikroklimatą, atsiranda drebulys.
Situacijose, kai organizmas negali pasipriešinti žemai temperatūrai, kūno temperatūra krinta, atsiranda mieguistumas, sutrinka sąmonė, žmogus užmiega ir taip gali sušalti arba nušalti galūnes.
Šaltis organizmą veikia stipriau esant žvarbiam vėjui. Tuomet dar labiau gresia nušalimas ir hipotermija.
Vėjas ne tik dėl šalčio sustiprėjimo, bet ir dėl kitų priežasčių veikia žmogaus sveikatą. Jis perneša orą, skleidžia taršą, kelia nerimą, trikdo kvėpavimą, sukelia dusulio priepuolius ir širdies veiklos sutrikimus. Tačiau vėjas gali turėti ir teigiamos įstakos – gaivinti, išvalyti aplinką, ypač miestuose.
Meteorolabilūs žmonės dažnai jaučia ir aukšto bei žemo slėgių dvikovą, kuri trunka po keletą dienų. Organizmą labiau veikia žemas slėgis. Jis prilygsta staigiam klimato pasikeitimui. Aukštas slėgis veikia organizmą mažiau.
