Taikant dirbtinio intelekto modelius prie šio išradimo dirbo Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Vidas Raudonis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė Skaidra Valiukevičienė. O įrankį komercializuoti padėjo partnerių bendrovė „Dts solutions“.
Naujienų portalui tv3.lt KTU profesorius Vidas Raudonis atskleidė, kaip veikia programėlė ir koks jos tikslumas.
Paprastas veikimo principas
Anot V. Raudonio, programėlė yra ypatinga tuo, kad padeda žmogui savarankiškai pasirūpinti savo sveikata ir įsivertinti odos apgamo ar darinio pavojingumą. Ji padeda atlikti pirmąjį profilaktinės apžiūros žingsnį, o ir programėlės naudojimas yra patogus žmogui.
„Principas toks, kad kone kiekvienas telefonas turi vaizdo kamerą. Tad reikia su ta vaizdo kamera nufotografuoti odos darinį ir tada nuotrauką patalpinti į mūsų internetinę svetainę. Tai galima padaryti per kompiuterį arba telefoną.
Yra tokia smartvissolution.com aplikacija, kuri tą vaizdą apdoroja naudojant dirbtinio intelekto modelį ir dirbtinio intelekto modelis išveda tikimybes, kokia tai galėtų būti liga.
Tai pateikiamos keturios ar penkios ligos, iš kurių, aišku, svarbiausia – melanoma. Tada pamatoma, ar jau reikia susirūpinti sveikata, ar galima pakentėti“, – paaiškino profesorius.
Stebina savo tikslumu
Įdomu tai, kad programėlė stebina ne tik savo nesudėtingu naudojimu, bet ir tikslumu. V. Raudonis atskleidė, kiek procentaliai tiksliai programėlė gali nustatyti odos ligas.
„Reikia suprasti, kad šiai dienai mes turime tokį ribotą duomenų kiekį, tai tie duomenys – mūsų vaizdai su apgamais.
Su ta duomenų imtimi gaunamas 95 proc. tikslumas. Toks tikslumas buvo iki šiol, kai sistema buvo testavimo stadijoje ir bet kuris galėjo įkelti savo vaizdus“, – kalbėjo V. Raudonis.
Profesorius pridėjo, kad klinikinėje praktikoje programėlė jau išbandyta. Kolkas ji neveikia tobulai, tačiau šiuo metu ieškoma būdų dar labiau tobulinti programėlę.
„Klinikinėje praktikoje išbandėme programėlę dviem atvejais. Vienu atveju, kai programėlė naudojama sąžiningai, nufotografuojamas apgamas, aiškus fokusas, didelė rezoliucija – gauname vieną rezultatą.
Kitą rezultatą gauname, kai bandome šposinti – įdėti kokius nors gyvūnėlių vaizdus vietoje apgamo. Aišku, mūsų modelis nėra tokio dalyko matęs, nežino, kaip reaguoti.
Tad, deja, dar negaliu pasakyti, koks tikslumas bus su naujais vaizdais. Tačiau šitie vaizdai leis apsimokyti iš naujo, kad pasiektume tikslumą“, – pasakojo V. Raudonis.
Ne vienas privalumas
Ši programėlė leidžia gana paprastai diagnozuoti ligas. Tad aplikacijos privalumų profesorius išvardijo ne vieną.
„Nuotolinė diagnostika yra vienas iš pagrindinių privalumų. Mums nereikia specialistų pirmajai apžiūrai.
Taip pat, jeigu medikai priimtų šitą programėlę į savo infrastruktūrą, tai galėtume supaprastinti šeimos gydytojų darbą. Žmogus galėtų be jų nusifotografuotų darinį ant odos ir jam iškart pagal tai būtų išrašomas siuntimas pas dermatologą. Tai galėtų sutaupyti pinigų sveikatos sistemai ir neapkrautų šeimos gydytojų.
Dar susitaupo ir laiko. Nereiktų stovėti eilėje pas gydytojus. Arba būtų galima jau būnant eilėje nufotografuoti apgamą, jeigu jis, žinoma, nėra intymioje vietoje“, – paaiškino V. Raudonis, vienas iš programėlės kūrėjų.
