Numegzti skarelę ar kojines Tatyana galėjo jau būdama ir 18 metų, o to ją išmokė mama. 2012 metais, gimus dukrai, mezgimas tapo moters hobiu.
„Pamenu, kai man buvo apie 16 metų, mama numezgė megztinį, jis buvo mėlynas su baltu raštu. Pati numezgiau kelias eilutes ir labai savimi didžiavausi.
Kai gimė dukra, mezgiau jai sukneles, pledus ir visokius mielus daiktus. Gimus viduriniam sūnui, susidomėjau žaislų mezgimu, o gimus trečiam vaikui pomėgis virto būdu papildomai užsidirbti motinystės atostogose. Iš mezgiau daugiausia žaislus vaikams, buvo ir unikalių autorinių darbų. Tada pasidarė įdomu megzti ir suaugusiems“, – pasakoja Tatyana.
Moteris motinystės atostogose savo įgūdžius tobulino 9 metus, o ir dabar mokosi toliau, nes, pasak Tatyanos, yra labai daug įvairių mezgimo technikų, kurias ji nori išmokti.
„Šio amato perkėlimas į šiuolaikinį lygį buvo labai organiškas, tiesiog galvojau, ką dar galėčiau sukurti su siūlais ir vąšeliu ar virbalais. Kol buvau motinystės atostogose, šiek tiek užsidirbau šiuo savo pomėgiu. Kažką mezgiau pagal užsakymą, kažką iš įkvėpimo ir paskui pardaviau“, – šypsosi moteris.
Paliko namus Kyjive
Tatyana yra kilusi iš Mykolajivo srities ir iki šiol ten gyvena jos tėvai ir giminaičiai. Moteris dar 2003 metais persikėlė į Kyjivą ir ten gyveno su vyru ir vaikais, kol gyvenimą sujaukė į Ukrainą įsiveržusi Rusiją ir pradėjusi karą.
„Sprendimas palikti Kijevą buvo priimtas pirmąją karo dieną. Pirmiausiai mūsų šeima nuvyko į vasarnamį (tai namas kaime Kyjivo srityje, 120 km nuo sostinės). Ten buvo daug ramiau nei namuose.
Bet... Kai pamatai žemai skraidančius naikintuvus ar malūnsparnius, kurie savo riaumojimu gąsdina vaikus. Kai net toli nuo miesto girdisi duslūs sirenų garsai ir su vaikais tenka leistis į rūsį, tada supranti, kad Ukrainoje šiandien nėra saugios vietos...“, – apgailestauja ji.
Visgi Tatyana abejoja, kad būtų palikusi savo žemę, jeigu neturėtų vaikų.
„Kai esi mama, aiškiai suvoki, kad labai svarbu saugoti vaikus, saugoti jų psichiką ir daryti viską, kas įmanoma, kad jie nenukentėtų ir nepamatytų visų karo baisybių. Todėl kovo pradžioje su vyru nusprendėme, kad turiu išvykti su vaikais“, – pasakoja ji.
Kovo 7 dieną Tatyana su vaikais išvyko į Lvovą, iš jo autobusu pasiekė Lenkiją, o kovo 10-osios naktį jau pasiekė Klaipėdą. Moteris priduria, kad turėjo galimybę apsistoti Varšuvoje, nes ten gyvena jos vyro sesuo, bet nusprendė važiuoti į Lietuvą, nes čia gyvena jos pačios brolis.
„Kokios buvo pirmosios dienos Lietuvoje? Neįprastos, bet negaliu pasakyti, kad buvo sunkios. Man buvo neįprasta girdėti naują kalbą. Vis dar su susidomėjimu klausausi lietuvių kalbos. Ji itin melodinga ir maloni ausiai. O štai Lietuvoje yra labai malonių ir paslaugių žmonių, žmonių su didelėmis širdimis! Esu be galo dėkinga jums visiems už šilumą ir pagalbą“, – sako Tatyana.
Lietuvius sužavėjo savo mezginiais
Tatyanos megztais darbais „Facebook“ pasidalijo jos brolio žmona, nes šiuo metu ir yra apsistojusi jų namuose. Moteris sako, kad po skelbimo ją nustebino didelis žinučių kiekis – žmonės norėjo užsisakyti nuo Tatyanos megztų kojinių, maudymosi kostiumėlių ir palaidinių iki kilimėlių ir kilimų.
„Vieni pirmųjų užsakymų buvo tinklinės kojinės ir maudymosi kostiumėliai. Tarp užsakymų dabar – įvairios palaidinės, tunikos, džemperiai. O labiausiai nustebino tai, kad užsisakė mandalų antklodes, šiandien eilėje jau yra 3 tokie projektai.
Tai neįkainojama! Jūs neįsivaizduojate, kaip malonu žinoti, kad gali užsidirbti pinigų savo darbu, o ne sėdėti ant sprando kitiems, net jei šie žmonės yra giminaičiai. Šiuo metu užsakymus rinkau 3-4 mėnesiams į priekį. Būna darbų, kuriuos išpildyti užtrunka ne vieną savaitę. Esu labai dėkinga visiems, kurie atsiliepė į įrašą! Norisi visus apkabinti ir sušukti: „Žmonės! Jūs nuostabūs!“, – džiaugiasi moteris.
Tatyana sako, kad mezgimas ir nėrimas pasikeitė ir vaikų akyse, jie jų nebelaiko poilsiu:
„Smagu, kad vaikai, kurie visada mane matydavo su mezgimo virbalais ar vąšeliu rankose irgalvodavo, kad taip aš ilsiuosi, šiandien atsakydami į tėčio klausimą: „Ką veikia mama?“, jie sako: „Mama dirba. Ji mezga“.
Dar kartą didelis ačiū visiems, kurie šiandien širdimi ir siela su Ukraina. Ačiū, kad priėmėte mus į Lietuvą ir padedate iš visos širdies. Tai neįkainojama“, – šypsosi Tatyana.
