Apie tai, ar Lietuvoje – tokio paties lygio medicina kaip ir kitose šalyse ir kokios gydymo komplikacijos yra kompensuojamos, su naujai kadencijai išrinktu Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininku prof. L. Labanausku kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Pašnekovo teigimu, kartais kiek be reikalo yra peikiama Lietuvos medicina. „Ji pagal savo kokybišką pagalbą yra gana aukšto lygio ir pagal kainą yra santykinai pigesnė nei kitose turtingesnėse šalyse“, – sakė jis.
Sveikatos sistemai – per mažai pinigų
L. Labanauskas priminė, kad viena bėdų ta, jog mūsų sveikatos sistema gauna santykinai nepakankamą finansavimą.
„Kodėl taip atsitinka? Dirbantieji moka į sveikatos fondą nustatytą procentą, tai yra pakankamai nemažai pinigų. Bet nemaža dalis mūsų žmonių yra finansuojami valstybės. Tai yra ir vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, moksleiviai ir t.t. – jų susidaro turbūt daugiau nei pusė valstybės gyventojų.
Bet už juos mokestis yra per mažas. Tai už tai kovojame, praeitas Seimas truputį pagerino tą mokestį, bet jis santykinai per mažas. Ir jis gali mažesnis už to dirbančiojo gali būti ir 10 kartų, o pagalbą gaunama ta pati. Tai šiuo atveju valstybė turi dar apie ką pagalvoti“, – kalbėjo gydytojas.
Lietuvos medicina – viena pirmaujančių
Paklaustas, ar yra skirtumas, kokią medicininę pagalbą žmogus gaus kitoje šalyje ir Lietuvoje, L. Labanauskas patikino, kad yra bendri paslaugų kokybės aprašai, tad bent jau Europos Sąjungos mastu didelio skirtumo tikrai nėra.
„Tik, kaip minėjau, yra skirtumas paties finansavimo. Mes nesakome, kad labai džiaugiamės tuo. Deja, kai kuriuos tyrimus atliekant žmogui tenka prisimokėti. Gal valstybė išties tų pinigų neturi, negali surasti. Kitur to nereikia daryti, tai yra pliusas.
„Lietuvos sveikatos sistema pagal savo kokybišką pagalbą yra gana aukšto lygio ir pagal kainą yra santykinai pigesnė nei kitose turtingesnėse šalyse.“
Bet jei mes žiūrėsime plačiąja prasme, pagalbos sudėtingumo, pagalbos atžvilgiu, Lietuvos medicina turbūt būtų tarp pirmaujančių. Ir tikrai nenusileidžia daugeliui stiprių turtingų šalių“, – teigė Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas.
Jis priminė, kad dar prieš daugiau nei 10 metų ši organizacija buvo ir filmą apie tai sukūrusi, siekiant parodytų Lietuvos medicinos pasiekimus, operacijas, kurios čia atliekamos.
„Pasiekimų yra nemažai – tai ir garsiosios kardiologijos, neurochirurgijos operacijos. Visa tai, kas daroma pasaulyje, visa tai atliekama ir Lietuvoje. Ir kai buvo diskusija, kad galbūt padaryti Europos Sąjungos centrus, į kuriuos pagal nustatytą tvarką gydytis jau važiuotų žmonės Europos Sąjungos, Lietuva galėjo pretenduoti į keletą centrų. Tai tokiai valstybei kaip Lietuva tai didelis pasiekimas“, – sakė L. Labanauskas.
Emigrantai grįžta gydytis
Tai, kad Lietuvos medicina savo lygiu nenusileidžia kitoms šalims, patvirtina ir faktas, kad dalis emigrantų tiek gydytis, tiek profilaktinių procedūrų grįžta į Lietuvą.
„Visi, kurie emigruoja ir dirba kažkur, bet ten dar gal neįsitvirtino, atvažiuoja čia susitvarkyti savo sveikatos reikalų. Kodėl? Todėl, kad yra pakankamai aukšto lygio medicinos pagalba ir santykinai pigesnė.
Aišku, tai yra blogai pačiai valstybei ir sveikatos apsaugai, bet negalime savo tautiečių atstumti. Kita vertus, tai nėra blogai, nes jie eina ir privačios pagalbos ir jų užsienyje uždirbti pinigai lieka Lietuvoje“, – kalbėjo L. Labanauskas.
Kompensacija už žalą – nekaltinant gydytojo
Laidoje kartu kalbėta apie jau kelis metus Lietuvoje galiojantį vadinamąjį „žalos be kaltės“ modelį. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimai palengvino tvarką kreiptis dėl paciento patirtos žalos.
„Tai – kiekvienos save gerbiančios modernios valstybės politinis žingsnis. Paprastai sakant, kadangi medicina yra prilyginama alpinizmui, čia linija, kaip visi žino, tarp mirties ir gyvybės, labai siaura, ypač sunkesniems ligoniams. Tą visi puikiai supranta ir žino. Tai neišvengiamai gali vesti prie sveikatos sutrikimų, nes gydymas – lyg lazda su dviem galais.
Taigi žalos be kaltės modelis yra tai, kad valstybė, rūpindamasi savo žmonėmis, įsipareigoja kompensuoti jam tam tikrą sveikatai padarytą žalą, problemą nebekaltinant gydytojo, sistemos. Tiesiog yra nustatyta komisijos padaryta žala, žmogus rašo nebe skundą, o prašymą, komisija sprendžia ir jam kažkokia žala kompensuojama“, – aiškino L. Labanauskas.
Kada kompensacija už komplikaciją negalima?
Gydytojas priminė, kad kompensacija visgi yra galima ne visais atvejais. Pavyzdžiui, kai kalbama apie vaistų šalutinį poveikį, pacientas juos vartodamas sutinka, kad gali pasireikšti informaciniame lapelyje nurodyti šalutiniai reiškiniai.
„Jei sutikai gydytis tuo vaistu, žinojai, kad taip gali būti. Vienas tokių liūdnų ir visus sukrečiančių pavyzdžių – dėl onkologinėms ligoms skirtų gydyti vaistų nuslenka plaukai. Jie po to atauga, bet tuo metu žmogui yra stresas, ir liga, ir plaukai. Tai mes čia negalime nieko kaltinti, toks vaistų šalutinis poveikis ir apie jį žmogus žinojo.
Bet yra kitas variantas – sakykime, žmogus ėjo darytis kažkokios operacijos, po jos dėl jo organizmo savybių sausgyslės kažkur susitraukė, operacijos pirštas neišsitiesia. Tai yra komplikacija, kuri būdinga tam žmogui gal dėl jo jungiamojo audinio savybių ir t.t. Tokiu atveju nei pats žmogus dėl to kaltas, nei kas kitas. Tai tas modelis, galiojantis jau antrus metus, leidžia gauti kažkokią materialinę kompensaciją už tokią jam įvykusią nelaimę“, – priminė L. Labanauskas.
Kai reakcijos numatyti neišeina
Be kita ko, ir vaistų šalutinis poveikis irgi gali būti kompensuojamas, pavyzdžiui, jei žmogus nežinojo, kad yra jam alergiškas.
„Jam tokiu atveju vis tiek padaryta žala sveikatai ir šioje vietoje jau vyksta diskusija apie kompensaciją. Tik jei buvo parašytos kontraindikacijos, kad negalima vartoti vaisto, o tu jį vis tiek naudojai.
Pavyzdžiui, nuskausminimui pavartotas tam tikras vaistas ir žmogus jo gyvenime nėra gavęs ir turėjo komplikaciją. Įrašyta informaciniame lapelyje, kad gali būti alerginė reakcija, bet jis tai to nežinojo“, – paaiškino pašnekovas.
Jis priminė, kad dar vienas įvykęs svarbus pakeitimas, kad kompensaciją gali gauti artimi žmonės po paciento mirties. „Taip iš agresyvaus ieškinių modelio perėjome į šitą humanišką modelį, kuris yra daugelyje Europos ir kitų valstybių“, – pastebėjo gydytojų sąjungos vadovas.
