Lietuvė skubiai bėgo į autobusą: to, kas įvyko vėliau, nelinkėtų niekam

Slydimo metu žmogus instinktyviai stengiasi apsaugoti savo kūną, tačiau šie refleksai dažnai tampa traumų priežastimi.

Dažniausios žiemos traumos

Dažniausiai pasitaiko stipinkaulio lūžiai, riešo ar čiurnos raiščių patempimai, sąnarių išnirimai, taip pat kelio girnelės traumos.

„Slysdami žiemą žmonės instinktyviai gelbėja savo „brangenybes“ – kartais tai būna rankose laikomas telefonas, o kartais dantys ar šukuosena“, – šmaikštauja „Sveikatos klinikos“ vyr. kineziterapeuto asistentė Gustė Šidlauskaitė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Traumų prevencija žiemą: ką būtina žinoti kiekvienam?

Kineziterapeutė – apie nerimą keliančią tendenciją: itin padaugėjo vienos amžiaus grupės pacientų

Neeilinis lietuvių pasiekimas: sukūrė tai, kas padės insultą patyrusiems žmonėms

G. Šidlauskaitė pastebi, kad asmeniui, kuris griūna veidu į žemę, pasireiškia refleksas ir šis, siekdamas apsaugoti veidą, tiesia ranką.

Priešais ištiesta plaštaka bando sulaikyti smūgį, o tai dažnai ir baigiasi dilbio kaulų lūžiais. Kineziterapeutė dalijasi ir realia istorija, labiausiai jai įsiminusia iš praeitos žiemos traumų:

„Dar nuo praeitų metų žiemos man įsimintiniausias atvejis buvo draugo mama, kuri labai skubėjo į darbą, bėgo į autobusą, slydo ir krito ant šaligatvio. Jai lūžo blauzdikaulis, o padariniai tęsiasi iki pat šiandienos. Net esu rašiusi apie tai savo „Facebook‘e“.

Kaip taisyklingai griūti?

Svarbu ne tik gydyti traumą, bet ir užkirsti jai kelią. Vienas iš tokių būdų – išmokti taisyklingai griūti. G. Šidlauskaitė aiškina:

„Žmogus turėtų leisti sau nukristi palengva, o ne staiga įsitempęs. Svarbiausia sulenkti kelius, nusileisti ant sėdmenų, o tada atsargiai pasiversti ant šono ar nugaros. Toks svorio paskirstymas mažina traumų riziką.“

Ypač svarbu yra mokėti atsipalaiduoti griuvimo metu. „Daugiausiai traumų įvyksta dėl refleksinio įtempimo ir bandymo apsaugoti nereikalingus daiktus, tokius kaip telefonas ar akiniai. Vietoje to reikėtų saugoti gyvybiškai svarbias kūno dalis  – stuburą, uodegikaulį ar galvą“, – priduria specialistė.

Taisyklingo griuvimo galima išmokti. Pasak G. Šidlauskaitės, to moko ir kineziterapeutai, ir įvairių sporto šakų treneriai, pavyzdžiui, taiči ar karatė, ar tose, kur daug griūnama. 

„Kritimas turi būti mokomas ir išmokomas. Mes negimėme visi mokėdami kepti kiaušinį, o išmokome iš mamos, močiutės, senelio. To paties reikia mokytis ir kalbant apie kritimą, griuvimą, susižeidimą, apsisaugojimą“, – tikina G. Šidlauskaitė.

Ar galima išvengti traumų?

Traumos gali būti ne tik gydomos, bet ir prevenciškai užkertamos. Anot kineziterapeutės: 

„Lygiai taip pat, kaip vengiate pilvo riebalų paplūdimio parodos vasarą ir stengiatės užsiauginti „summer body“, niekas nesikeičia ir dėl žiemos traumų.

Jei norite jų išvengti, reikia dirbti ir stengtis prevenciškai ištisus metus, stiprinti sausgysles, sąnarius, kaulus, raumenis ir visą judamojo aparato sistemą.“ 

Ji pabrėžia, kad „štangos „tampymas“ iš vienos sporto salės pusės į kitą tikrai nepadės. Stabilumo, koordinacijos, pusiausvyros, mobilumo pratimai bei tinkamas aktyvus ir pasyvus poilsis yra raktas į sėkmę.

PEACE & LOVE metodika

Jei trauma jau įvyko, svarbiausia žinoti naujausius gydymo metodus.

„Pastaraisiais metais mokslininkai svarsto, ar reikia šaldyti sužeistus audinius. Nors prieš daugiau nei 40 metų buvo pateiktos rekomendacijos šaldyti traumuotą vietą, dabar mokslininkai mano, kad tai laikas keisti.

Šaldymas mažina uždegimą ir skausmą, bet uždegimas padeda gijimui. Nauji tyrimai rodo, kad ledo nereikėtų naudoti po traumos“, – tvirtina G. Šidlauskaitė.

Specialistė detaliai paaiškina dabar naudojamą „PEACE & LOVE“ metodiką.

1. PEACE:

• Protection (apsauga) – 1–3 dienas ribokite skausmą keliančius judesius;
• Elevation (pakėlimas) – laikykite sužeistą vietą aukščiau širdies lygio;
• Avoid Anti-Inflammatory Drugs (vengti priešuždegiminių vaistų) – šie vaistai ir ledas lėtina gijimą;
• Compression (suspaudimas) – tvarstis padeda mažinti tinimą ir kraujavimą;
• Education (švietimas) – gydytojai turėtų paaiškinti geriausius gijimo būdus.

2. LOVE:

• Load (krūvis) – kuo greičiau grįžkite prie įprastos veiklos be skausmo;
• Optimism (optimizmas) – pozityvus mąstymas skatina gijimą;
• Vascularisation (kraujotakos gerinimas) – lengvi pratimai gerina kraujotaką ir gijimą;
• Exercise (mankšta) – pratimai padeda atstatyti judrumą ir raumenų jėgą, vengiant skausmo.

Reabilitacija

Specialistė pabrėžia, kad gydymas po lūžių yra ilgas procesas.

„Neužtenka vien tik pagulėti lovoje su gipsu ir tikėtis, kad įvyks kažkoks stebuklas. Net būnant gipse svarbu atlikti lengvus pratimus kaip šlaunies pritraukimą, atitraukimą, tiesimą ir lenkimą, kelio lenkimą, tiesimą, rotacijas dėl geresnės kraujotakos ir deguonies aprūpinimo raumenyse.

O jau po kaulo sugijimo pereinama prie rimtesnės reabilitacijos, kuri tęsiasi mažiausiai kelias savaites“, – sako G. Šidlauskaitė.

Reabilitacija pradedama nuo smulkių judesių. „Pavyzdžiui, tempiame gumą į visas puses, renkame smulkius daiktus su kojų pirštais, stumdome ir spaudžiame mažą minkštą kamuoliuką, statome pacientus ant nestabilių platformų ar vibracinių plokščių.

Fiziniai pratimai dažniausiai kombinuojami su fizioterapija, tokia kaip elektrostimuliacija (TENS, RES terapijos), limfodrenažo kompresinė terapija, magnetoterapija“, – pasakoja ji. 

G. Šidlauskaitė priduria, kad viršutinių galūnių traumų reabilitacija beveik niekuo nesiskiria nuo apatinių galūnių, išskyrus tai, kad dirbama su rankų, o ne kojų pirštais.

Žiemos traumos – rimtas pavojus, tačiau jų galima išvengti, jei kūną paruošiame iš anksto. „Sveikatos klinikos“ vyr. kineziterapeuto asistentė Gustė Šidlauskaitė pabrėžia, „jei norime gyventi be traumų, turime dirbti su savo kūnu visus metus“. Tad pradėkime rūpintis savimi jau šiandien.