Iš Ukmergės kilusi Nomeda Baronas juokauja, kad būtent šiame mieste praleido savo vaikystės bei jaunystės metus, kur kadaise jos tėtis sutiko mamą. Vėliau gyventi išvykusi į Kauną moteris aktyviai vykdė konditerės veiklą, kurią lydėjo ir kiti menai.
„Nuo pat vaikystės lankiau muzikos mokyklą, baleto klases, labai mėgau dramą ir būtent ten visos užuomazgos mano ir buvo. Mano tėtis be galo talentingas žmogus, todėl visi menai yra jo stiprūs genai. Jis yra architektas, dailininkas, tad visa ta dailė, tikriausiai, ir persidavė man“, – pasakoja Nomeda.
Visa N. Baronas šeima – itin dainingi, todėl įvairiausios dainos progomis ir be jų šeimos rate skamba dažnai. Moteris pasakoja, kad jos tėtis ne tik meniškos sielos žmogus, tačiau ir bitininkas, kuris gebėjimą bitininkauti paveldėjo iš savo tėvo, senelio.
„Kaip nekeista, tačiau ir pas mus čia, Floridoje, apsilankė bičių spiečius. Sumontavome pirmą avilį ir dabar jau turime vienuolika avilių gerus 5-6 metus. Yra kažkas sakęs, kad paskui gerus žmonės ir bitės atskrido, tai jomis rūpinamės ne tik Lietuvoje, tačiau ir Amerikoje. Labai didžiuojamės tokia veikla, ypač, kai bičių populiacija stipriai mažėja“, – teigia N. Baronas.
Ilgą laiką gyvenusi Kaune Nomeda sugebėjo gerai įsitvirtinti ir 1982 metais Lietuvai parvežė pirmąją vietą iš konditerių konkurso. Kaip tikina pati pašnekovė, šis laikotarpis buvo itin malonus, kadangi mokytis teko iš geriausių to laiko konditerių ne kepimo, tačiau konditerijos dekoravimo meno.
Širdis pavergę tortai
Taip Nomeda ir būtų gyvenusi su sūnumi Lietuvoje, tačiau lemtingu posūkiu tapo atostogos pas seserį Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„27 metų išvykau į Ameriką kaip turistė kartu su sūnumi, kuriam tuo metu buvo trys metai. Čia gyveno mano sesuo, kuri ir pakalbino, ar nenorėčiau pasilikti. Kažkaip ilgai dvejoti nereikėjo, nes atvykus patiko viskas: klimatas, gamta, viska buvo labai gražu, o ir tėvai tuo metu buvo atvykę turistauti“, – šypsosi Nomeda.
Ilgai laukti nereikėjo ir moteris gavo pasiūlymą dirbti viename seniausių Seint Pitersbergo viešbučių restorane. Pasak N. Baronas, į šį istorinį viešbutį susirenka visi miestą lankantys prezidentai, garsūs žmonės, diplomatai:
„Buvo smagus ir malonus laikotarpis darbuotis, kadangi būdama atsakinga už aštuonių žmonių darbą virtuvės ceche turėjau galimybę išmokti ir kitų šalių gudrybių ne tik saldumynų gaminime, tačiau ir kitose kulinarijos kryptyse. Na, o ir tų įvertinimų ilgai laukti nereikėjo, nes dalyvaudavome ir maisto industrijos konkursuose, kur pasiekdavome aukštų rezultatų, tačiau toks įvertinimas labiau atėjo tada, kai įkūriau vestuvinių tortų gamybos šeimos verslą.“
Nomedos kurti tortai skambėjo ir vietinėje žiniasklaidoje, ir televizijoje, o svarbiausiai – sklido iš lūpų į lūpas. Prireikė dešimties metų, kad konditerė surinktų duomenis ir paruoštų kruopščiai surinktą tortams gaminti receptūrą.
„Tortus kūriau pati išbandydama amerikiečius, stebėdama, kas jiems mažiau ar daugiau patinka. Sukūriau receptūras įkūrusi šeimos verslą, tad būtent jos ir lėmė didelį pasisekimą, kadangi tortai nebuvo ypatingai saldūs, skirtingai nuo to, ką čia mėgsta valgyti Amerikoje. Tortai buvo pakankamai drėgni, kas amerikiečiams naujiena. Žmonės gali rinktis iš įvairiausios paletės skonių“, – pasakoja Nomeda Baronas.
Individualus bei ypatingas dėmesys klientui
Moteris tikina, kad dauguma jos klientų, visgi, renkasi daugiau Europai priimtinus konditerijos skonius nei tai, kas yra įprasta Amerikoje. Pasiteiravus, koks tuomet yra amerikietiškas skonis, Nomeda teigia, kad dažniausiai jų skanumynai būna be galo saldūs ir sausi.
„Jiems tie skoniai, iš tiesų, yra netikėti, nes tortai nėra saldūs, juose daugiau juntamas prieskonio skonis, kurį norima akcentuoti: avietė, mangas, kokosas ir panašiai, o ne saldumas. Neretai nutinka ir taip, kad saldumas užmuša prieskonį, todėl tai reikėjo labai atsargiai apgalvoti ir prireikė dešimties metų, kol receptai tapo tobuli“, – aiškina lietuvė, kuri Floridoje gyvena apie trisdešimt metų.
Dėl dizainų kokybės sukti galvos ilgai neteko, kadangi Nomeda dar iš Kauno laikų turėjo puikius pradmenis. „Viskas, ko išmokau gyvenime, man pravertė ir būnant čia puikiai sekėsi tai panaudoti“, – priduria moteris.
Vestuviniams tortams dizainą Nomeda kuria atsižvelgdama į klientų norus, vestuvių tematiką ir bendrą dizainą. Jauniesiems tenka užduotis išsirinkti tik torto skonį iš didžiosios Nomedos skonių paletės.
„Dirbame tik pagal jaunųjų gaires ir nesiūlome savo dizainų, kadangi esame kompanija, kuri atsisakė mažų tortų kepimo ir didžiausią dėmesį skiriame dideliems tortams, kurie yra skirti ypatingiausiai dienai švęsti. Turbūt ir esame unikalūs tuo, kad kliento norimą dizainą atitaikome įvairiausiomis spalvomis ir labai artimai išpildome jų norus, o to kitos kompanijos nedaro, nes liepia pasirinkti iš kelių skirtingų dizainų ir skonių.
Per dvidešimt įmonės darbo metų dar neteko gauti nei vieno nusiskundimo, tad manau, kad tai yra labai didelis pasiekimas. O ir kuriame tik vestuvinius tortus, nes man atrodo, kad vestuvės yra ta diena, kurią jaunieji atsimins visą gyvenimą. Man patinka kūriniai, kuriuos žmogus prisimena labai ilgam laikui, tad manau, kad taip yra ir su tortais“, – dalinasi mintimis N. Baronas.
Gimtadienio tortus Nomedai tenka kepti tik draugams, o klientai neretai kreipiasi ne tik vestuvėms skirto kūrinio, tačiau taip pat atšvęsti ir jų metines, kuomet visi susėdę šeimoje tai pamini.
Gyvuoja tradiciniu folkloru
Didžiuotis pašnekovė gali ne tik garsiaisiais tortais ir sėkmingu verslu, tačiau ir stipria lietuvybės puoselėjimo veikla, kurią lietuviai net ir būdami už Atlanto stengiasi prisiminti ir ja gyventi. Nomeda pasakoja, kad yra dėkinga, jog ten, kur gyvena, veikia itin artima lietuvių bendruomenė, turinti klubą.
„Šiais metais atšventėme klubo 60 metų gyvavimo laikotarpį, tad buvo tikrai didelė šventė, kurios proga taip pat padariau tortą. Čia, klube, turime be galo daug visokių užsiėmimų. Pavyzdžiui, pati jau metus laiko einu į tautinius ir pramoginius šokius, taip pat esu sukūrusi ir grupę „Sodžius“, kurioje kartu dainuojame su viena mergina bei turime gitaristą“, – džiaugiasi Nomeda.
Prieš trejus metus moteriai teko organizuoti ir koncertą, kuriame N. Baronas kartu su savo giminaite, operos soliste Judita Leitaite paruošė smagią programą, koncertavo:
„Kai kalbu su draugėmis iš Lietuvos, jos man vis sako, kad čia mes lietuvybę puoselėjame daug labiau nei pačioje Lietuvoje, nes ten nėra akcentuojamas folkloras. Joms atrodo, kad ir šventes garsiau čia minime.“
Į lietuvių bendruomenės veiklą Floridoje noriai įsitraukia ir jaunimas, kuris užaugo ne Lietuvoje. Anot Nomedos, puikiu pavyzdžiu yra ir jos sūnus bei dukterėčios, kurios nuo pat mažų dienų mokėsi bendruomenės klubo mokyklėlėje, kurioje buvo kalbama lietuvių kalba.
„Pamokėles vyko lietuviškai, mokėsi ir eilėraščių, ir dainų, ir šokių visokiausių, todėl jau nuo trijų metų mūsų vaikai turėjo gerą pradą. Šeimoje taip pat kalbėjome vien tik lietuviškai, todėl dabar jau mūsų trisdešimtmečiai noriai patys kalba lietuviškai, įsitraukia į klubo veiklą.
Sesers dukros šiuo metu gyvena Vašingtone, tačiau per pandemijos metus gyveno kartu su mumis čia, o kadangi, kaip nekeista, mūsų klubas nebuvo uždarytas, tai ėjome ir į koncertus, muges, jos buvo tiek susidomėjusios, kad sakė, jog grįžusios į Vašingtoną būtinai susiras lietuvių bendruomenę ir pradės puoselėti tą lietuvišką veiklą“, – šypsosi pasakodama Nomeda.
Nomedos tėvai taip pat daug laiko praleidžia būdami kartu Floridoje. Tačiau N. Baronas juokiasi, kad juos pavadinti galima „sniego paukščiais“, kurie keliauja paskui šiltuosius kraštus. Anot moters, tėvai vasaras leidžia Lietuvoje, o atėjus rudeniui grįžta atgal į šiltąją Floridą.
„Taip jie gyvena jau daugiau nei penkiolika metų. Negalime pamiršti ir Lietuvos, nes ten yra mūsų namai, giminės, artimųjų kapai. Visi kartu su šeima noriai keliaujame po Europą, tačiau visos mūsų kelionės baigiasi būtent Lietuvoje, nes mes šio krašto nepamirštame ir nesame iš jo išvykę ilgam.
Visada paminime, kad tai mūsų kraštas, kad tai mūsų nepriklausomybės šventė, apskritai, visos šventės Lietuvos yra mūsų, todėl nesakome, kad tai lietuvių, nes tai yra mūsų. Esame dėkingi likimui, kad galima viešėti net per kelias vietas“, – atvirauja pašnekovė.
Pasiteiravus, ar neplanuoja pati sugrįžti gyventi į Lietuvą, Nomeda nusijuokia, kad mintys aplanko kiek kitokios ir tikriausiai pratęs tėvų tradiciją būti „sniego paukščiu“.
„Kalbinu net ir sesę, sakau, kad būtų visai įdomu bent jau pradžioje pagyventi pusę metų Lietuvoje, pusę Floridoje. Ar grįšime visam laikui? Čia geras klausimas ir gera mintis pagalvoti, pasvajoti ir kodėl gi ne“, – šypsosi Nomeda Baronas, kuri jau daugiau nei trisdešimt metų gyvena saulėtoje Floridoje.
