Su portalu susisiekusi Neringa Aleksandra apie savo nuotraukų panaudojimą sužinojo iš draugės – ši „Facebook" grupėje atkreipė dėmesį, kad aferistė pasisavino nuotraukas be moters žinios.
„Kiek mano žiniomis žinoma, moteris nesinaudojo nieko kitu tik mano nuotraukomis, kadangi vardas buvo jos. Kiek aš supratau, tai nuotraukos buvo naudojamos S .Kuodytės profiliui, ji pardavinėjo prekes, kurių neturi, taip išviliodama pinigus iš kitu žmonių. Kiek suprantu, ji gana gerai žinoma kaip aferistė“, – sako nukentėjusi moteris.
Nuo S. Kuodytės nukentėjo ne vienas – moteris nebaudžiama internete „pinigus suka“ jau nuo 2019-ųjų. Anot „Facebook" grupės „Nepatikimi asmenys“ narių, moteris parduoda įvairius daiktus net jų neturėdama. Taip jai pavyko ne iš vieno žmogaus išvilioti pinigų – nukentėjusiųjų teigimu, kai kurios sumos siekia ir virš 100 eurų.
Pirmą kartą šia istorija buvo pasidalinta grupėje „Nepatikimi asmenys“ socialiniame tinkle „Facebook“, kuri yra subūrusi daugiau nei 56 tūkst. narių. Jos įkūrėjas Dainius Dainauskas sako, kad pradėti šią veiklą paskatino kilni mintis: ši erdvė skirta padėti silpnesniems.
Nuotraukas pašalino
Pašnekovė sako, kad pagrasinus susisiekti su policija dėl nuotraukų vagystės, aferistė nurimo ir nuotraukas išėmė iš savo socialinio tinklo. Tačiau valstybės institucijų atsakymas dėl duomenų vagystės moterį nustebino – pagalbos nesuteikė.
„Su aferiste pavyko susisiekti, nuotraukos buvo išimtos tik pagrasinus, kad kreipsiuosi į policiją. Bandžiau parašyti ir pasikonsultuoti su keletu teisininkų, atsakymas mano nustebino – klausė „ar tikrai taip buvo?“
Nuleidus rankas tiesiog dalinausi šia istorija socialiniuose tinkluose, kurių dėka sulaukiau labai daug žinučių iš nukentėjusių žmonių, negalėjau patikėti, kad S. Kuodytė vis dar sukčiauja“, – teigia nukentėjusioji.
Moteris neslepia, kad dėl tokio įvykio jautėsi įžeista. Negavusi institucijų pagalbos ji atsisuko į socialinius tinklus – ten dalinosi ir viešino savo istoriją: „Kaip gali jaustis žmogus, kurio nuotraukos panaudotos sukčiavimo ir pinigu išviliojimo iš žmogaus… Jaučiausi ir pikta ir įžeista, kadangi mano nuotrauka su S. Kuodytes vardu buvo patalpinta į grupę, ir žmonės tikrai negailėjo „nuoširdžių“ komentarų. Apibendrinant visą situaciją, tiesiog noriu tikėti, kad teisingumas visgi laimės ir visam tam ateis galas.“
Kaip atpažinti nesąžiningus pardavėjus
Neringa Aleksandra pataria aklai nepasitikėti bet kokiu nepažįstamu asmeniu internete: „Prieš visą šitą įvykį nė karto nebuvau girdėjusi apie aferistę Salviniją Kuodytę, kadangi negyvenu Lietuvoje. Patarimas iš mano pusės žmonėms, kad nepakliūtų į aferistų pinkles, tiesiog saugokite savo duomenis. Nepirkite iš bet ko vien todėl, kad siūlo pigiau.“
Jei įtariate, kad pavogtos Jūsų nuotraukos ar kiti asmens duomenys ar pinigai, pirmiausia patariama kuo skubiau kreiptis į policiją ir rašyti skundą.
Valstybinė asmens duomenų inspekcija siūlo kuo labiau saugoti savo duomenis – slaptinti senus ar nereikalingus dokumentus, saugoti banko išrašus, asmens tapatybės dokumentus. Saugotis ir gerai apgalvoti skelbiant bet kokią informaciją apie save: kuo mažiau asmeninės informacijos paskleidžiama, tuo mažesnė rizika, kad ji bus panaudota pašalinio žmogaus tikslais.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ragina vartotojus būti budriems ir pataria, kaip galima atpažinti nepatikimą pardavėją internete:
• pardavėjas nenurodo pilnų savo kontaktinių duomenų (adreso, telefono numerio, el. pašto adreso, teisinės formos);
• pardavėjo tinklalapyje ar socialinio tinklo paskyroje pateikiami itin teigiami atsiliepimai apie produktą (patariame tikrinti atsiliepimus specialiose atsiliepimų svetainėse);
• pardavėjas nenurodo informacijos apie prekės savybes, naudojimą, sutarties atsisakymo teisę, skundų nagrinėjimo tvarką ir kt.;
• vartotojo prašoma pateikti asmens duomenis arba atverti nežinomas nuorodas siekiant gauti daugiau informacijos apie produktą.
