Lietuvių ligos tampa tokios pačios, kaip visame civilizuotame Vakarų pasaulyje, pastebi mokslininkai. Pasak medikų, lietuviai turi nemažą genetinį polinkį sirgti Krono ir kitomis uždegiminėmis žarnyno ligomis, o perėmus vakarietišką gyvenseną ir mitybos būdą bei vis labiau populiarėjant greitajam maistui keičiasi ir normali mūsų žarnyno mikroflora.
„Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad vidutinio amžiaus lietuvio žarnyno mikroflora dar yra gerokai sveikesnė negu šiuolaikinių vokiečių. Ir tai susiję su tuo, kad ji įgyta maždaug prieš 30 metų, kai buvo kitos mitybos taisyklės, kitos sanitarinės sąlygos. Bet potencialiai lietuvių populiacijoje šių žarnyno ligų dažnis turi tendenciją augti ir greitai, reikia tikėtis, jos bus tokios dažnos kaip Skandinavijos ar Vakarų Europos šalyse“, – teigia Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos prof. Limas Kupčinskas.
„Prieš 10–20 metų mes tikrai diagnozuodavome Krono ligos pavienius atvejus. Tiek opiniu kolitu, tiek Krono liga serga jauni žmonės, netgi vaikystėje kartais liga prasideda. Ligos, kurios atsiranda jauname amžiuje, tęsiasi visą gyvenimą. Dabar visų žarnų uždegiminių ligų kontekste Lietuvoje Krono liga sudaro 30 proc., išsivysčiusiose Europos šalyse – apie 50 proc. Krono ir apie 50 proc. – opinio kolito. Turiu pasakyti, kad šitų ligų daugės, kadangi mes kažkada pasieksime vakarietišką lygį ir su juo pas mus ateis ir vakarietiškos civilizacijos ligos“, – neabejoja Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas.
Pasak jo, žarnų uždegiminės ligos pirmiausia yra nulemtos genetinio polinkio, mitybos, higienos įpročių. Krono ligos atveju labai didelę žalą daro rūkymas, ne paskutinėje vietoje yra ir kasdien mus lydintis stresas, judėjimo stoka.
„Visų tų faktorių suma ir lemia ligos atsiradimą. Šiuo metu mokslininkai didžiulį dėmesį kreipia į žarnyno normalią mikroflorą, kuri kinta, tampa vis panašesnė į Vakarų Europos šalių gyventojų mikroflorą. Tai susiję su mūsų mitybos pobūdžio ir sanitarijos pokyčiais. Aišku, visiškai izoliuotoje Šiaurės Korėjoje iš tiesų mažai serga, o mes tapome civilizuoto pasaulio dalimi ir ligos tampa tokios pačios, kaip visame civilizuotame Vakarų pasaulyje“, – teigia prof. L. Kupčinskas.
Pasak profesoriaus, vadinamieji probiotikai, kurių galima įsigyti ir maisto prekių parduotuvėse, veikia tik tol, kol pereina per virškinamąjį traktą.
„Deja, jie ten neprigyja ir praktiškai šitoms sudėtingoms žarnyno ligoms gydyti kol kas nėra naudojami ir neįtraukti į jokius Europos šitų ligų diagnostikos ir gydymo sutarimus. Deja, mikroflora yra tokia, kokią mes ją įgyjame pirmomis kūdikystės savaitėmis po gimimo, ir ji maždaug tokia išlieka visą gyvenimą“, – sako L. Kupčinskas.
„Tų bakterijų mūsų žarnyne yra per 500 rūšių, apie trečdalį jų dar nežinoma. Viena aišku, kad tie visi bakteriniai preparatai žarnynui žalos atnešti negali, gali tik padėti. Kita vertus, pacientams reikia žinoti, kad dalis tų bakterijų yra auginamos piene, ir jeigu dalis ligonių netoleruoja pieno ir jo produktų, tai tie preparatai gali sukelti simptomus ir pabloginti ligonio būklę“, – perspėja prof. J. Valantinas, numatantis bakteriniams preparatams tik nedidelę nišą žarnyno ligų profilaktikoje.
Seime pirmadienį surengta konferencija sergančiųjų virškinimo trakto ligomis darbingumui ir gyvenimo kokybei aptarti. Renginyje dalyvavo ir ne vienus metus sergantieji šiomis ligomis darbingo amžiaus žmonės. Medikų žiniomis, Europoje uždegiminėmis žarnyno ligomis serga per pusę milijono žmonių, Lietuvoje – apie 1300. Šių ligų biologinė terapija Vakarų Europoje, pasak specialistų, kainuoja 30–35 tūkst. litų per metus.
