Reaguodami į šiuos nerimą keliančius duomenis, antradienį Raudonasis Kryžius surengė spaudos konferenciją. Jos metu pristatytas „Antrosios pagalbos“ rinkinys.
„Šia kampanija norime visus pakviesti išmokti teikti pirmąją pagalbą (...) tuomet nebereiks antrojo pagalbos rinkinio“, – spaudos konferencijoje sakė Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
Rinkinį sudaro lavonmaišis, urna, pirštinės, skystis kraujo dėmėms, žvakės, velionio paveikslėlis ir laidojimo biuro vizitinė kortelė: taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į pirmosios pagalbos svarbą.
„Matydami tokius skaičius ir suprasdami, jog paprasti raginimai tiesiog neveikia, privalėjome drastiškai atkreipti visuomenės dėmesį, kad vienintelis tinkamas sprendimas – pirmosios pagalbos mokymai – būtų pastebėtas. Todėl garsiai ir drąsiai sakome, jog kiekvienas turime įgyti praktinių pirmosios pagalbos įgūdžių, kad neprireiktų „Antrosios pagalbos“ rinkinio“, – teigia K. Meidė.
Apklausos duomenimis, praktinius pirmosios pagalbos mokymus yra išklausę 22 proc. gyventojų.
Gali du kartus padidinti šansą išgyventi
„Staigios nelaimės atveju laiku ir tinkamai atlikti pirmosios pagalbos veiksmai ne tik du kartus padidina tikimybę išgyventi, bet ir suteikia tolimesnį šansą gyventi su mažesnėmis komplikacijomis“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyresnioji skubiosios medicinos gydytoja Renata Juknevičienė.
Jos teigimu, pirmosios pagalbos mokėjimas gali du kartus padidinti šansą išgyventi.
„Europos registro duomenimis, jeigu širdis sustoja ne ligoninėje, tai yra, už ligoninės ribų, išgyvenamumas – vos 8 proc. – tai yra labai mažai. Kas antras žmogus yra gaivinamas pašalinių asmenų – tai irgi yra labai mažai. Tik 20 proc., kai yra panaudojamas automatinis išorinis defibriliatorius. Visi šie veiksmai galėtų padvigubinti šansą išgyventi“, – spaudos konferencijoje teigė R. Juknevičienė.
70 proc. apklaustųjų nurodė, jog nėra atsidūrę situacijoje, kur jiems arba kitam žmogui reikėtų pirmosios pagalbos, tačiau Raudonojo Kryžiaus Pirmosios pagalbos programos vadovas Ramūnas Alenčikas tikina, jog svarbu, kad kuo didesnė visuomenės dalis gebėtų suteikti pirmąją pagalbą.
„Niekada nežinome, kuris iš mūsų gali sunegaluoti. Tad kuo daugiau pirmosios pagalbos teikėjų – tuo daugiau gelbėtojų aplink mus pačius. Turime tik vieną gyvenimą – saugokime jį“, – tvirtina jis.
Specialaus pasiruošimo nereikia
Anot jo, visuomenėje vyrauja klaidingas įsitikinimas, jog norint suteikti pirmąją pagalbą ar net išklausyti mokymus – būtina turėti specialių žinių.
„Mes mokome žmones teikti nemedicininę pirmąją pagalbą, todėl jokių specialių žinių iš anksto turėti nereikia. Mokymai skirti įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms, o jų dalyviai įgyja tiek teorinių, tiek praktinių žinių apie savisaugą, nelaimingo įvykio aplinkos saugumo vertinimą, GMP kvietimą bei pirmosios pagalbos teikimo pagrindus“, – dėsto R. Alenčikas.
Pirmosios pagalbos programos vadovas sako, jog pirmiausia nutikus nelaimingam atsitikimui būtina įvertinti aplinką: „Vienas svarbiausių pirmosios pagalbos principų – teikėjo saugumas. Privaloma įsitikinti, kad mūsų gyvybei ar sveikatai negresia pavojus. Tuomet galime pereiti prie kitų žingsnių – žmogaus sąmonės ir kvėpavimo tikrinimo. Jei žmogus sąmoningas ir kvėpuoja – GMP kviesti greičiausiai nereikės. Tačiau jei matote, kad žmogus yra be sąmonės ar nekvėpuoja, kreipkitės į medikus ir tik tuomet pradėkite asmens gaivinimą“.
R. Alenčikas teigia, jog svarbu, kad kuo didesnė visuomenės dalis gebėtų suteikti pirmąją pagalbą, nes ūmių susirgimų ar nelaimingų įvykių nemažėja, o įvairios ligos tik „jaunėja“: „Niekada nežinome, kuris iš mūsų gali sunegaluoti. Tad kuo daugiau pirmosios pagalbos teikėjų – tuo daugiau gelbėtojų aplink mus pačius. Turime tik vieną gyvenimą – saugokime jį.“
Apklausa atlikta 2022 gegužės mėnesio 18–27 dienomis, buvo apklausta 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
