Tyrėjai dalyvių paklausė, kokias emocijas jausti jie nori ir kokias jaučia. Tuomet tai buvo palyginta su tuo, kaip dalyviai vertino savo laimę ir pasitenkinimą gyvenimu.
Tyrėjai atrado, kad, nors žmonės apskritai norėjo jausti malonesnes emocijas, didesnį pasitenkinimą jie turėdavo tada, kuomet jų patiriamos emocijos atitikdavo jų trokštamas emocijas.
Tarptautiniame tyrime dalyvavo 2 300 universiteto studentų iš Jungtinių Valstijų, Brazilijos, Kinijos, Vokietijos, Ganos, Izraelio, Lenkijos ir Singapūro.
Norėjo jausti negatyvą
„Jeigu tu jauti tas emocijas, kurias nori jausti, net jeigu jos yra nemalonios, tu esi palankesnėje pozicijoje“, – sakė tyrėja dr. Maya Tamir iš Jeruzalės Hebru universiteto.
Įdomu tai, kad 11 proc. žmonių norėjo jausti mažiau pozityvių emocijų, tokių kaip meilė ir empatija, ir 10 proc. žmonių norėjo jausti daugiau negatyvių emocijų, tokių kaip neapykanta ir pyktis.
M. Tamir paaiškino:„Žmonės, kurie nepyksta, skaitydami apie vaikų išnaudojimą, gali galvoti, kad jie turėtų būti piktesni dėl šio reikalo, dėl to jie nori jausti daugiau pykčio, nei iš tikro jaučia“, – sakė ji.
Ji taip pat priduria, kad, pavyzdžiui, moteris, kuri nori palikti išnaudojantį partner, tačiau neturi tam valios, būtų laimingesnė, jeigu jį mažiau mylėtų.
„Jaustis blogai gali būti gerai“
Mokslininkė Anna Alexandrova iš Kembridžo gerovės universiteto nurodė, kad šis tyrimas meta iššūkį žmonių mąstymo apie laimę pobūdžiui.
Šis tyrimas kvestionuoja tradicinius laimės matavimo priemones, apibrėžiančias ją negatyvių ir pozityvių emocijų diapazone.
Tačiau kalbant apie negatyvias emocijas, tyrimas vertino tik pyktį ir neapykantą, ką A. Alexandrova apibūdino kaip apribojimą.
„Pyktis ir neapykanta gali būti suderinamos su laime, tačiau nėra jokių indikacijų, kad kiti tokie yra kiti nemalonūs jausmai, tokie kaip baimė, kaltė, liūdesys, ir nerimas“, – sakė ji.
Profesorė Tamir taip pat nurodė, kad tyrimas negalioja klinikinę depresiją turintiems žmonėms. „Žmonės, kurie turi klinikinę depresiją, nori būti liūdnesni ir mažiau laimingi už kitus žmones. Tai tik sustiprina problemą“, – kalbėjo ji.
Ji nurodė, kad tyrimas atkreipia dėmesį į tai, kad noras visuomet jaustis laimingu turi neigiamų padarinių.
„Vakarų kultūrose žmonės nori visada jaustis labai gerai. Nors jeigu jie ir jaučiasi gerai didžiąją laiko dalį, jei vis dar gali galvoti, kad turėtų jaustis geriau, kas gali tą žmogų paversti mažiau laimingu“, – kalbėjo profesorė Tamir.
