Milijonai žmonių kasdien rikiavosi į eiles, kad gautų savo vakcinas. Užuot stebėję nuolatinį atvejų, pacientų ligoninėje ir mirčių augimą, stebėjome naują skaičių: paskiepytųjų procentą. Tikėjome, kad šis skaičius buvo geriausias mūsų šansas įveikti virusą.
Ne vieną šalį užklupo karštligiška svajonė pasiekti vadinamąjį bandos imunitetą, ribą, kurią galime peržengti, kai pažeidžiami asmenys, įskaitant tuos, kurie per jauni būti paskiepyti, arba tie, kurių organizmai prastai reaguoja į vakcinas, vis tiek galimai bus apsaugoti, nes mes, kaip bendruomenė, aplink juos uždėsime nematomą saugos skydą, t.y. patys beveik nesirgsime, dėl skiepų apsaugos, ir virusą platinsime gerokai rečiau.
Esant bandos imunitetui, jei žmogus užsikrečia virusu, jį supa pakankamai žmonių, kurie yra apsaugoti nuo infekcijos, tad virusas neturi kur eiti. Jis neplinta.
Pavyzdžiui, JAV, kaip šalis, pasiekė šį etapą kovoje prieš kai kuriuos grėsmingus virusus, tokius kaip raudonukė ir tymai. Manyta, kad galima tai padaryti ir su Covid-19. Tikriausiai tai nėra tiesa.
„Klasikinio bandos imuniteto sąvoka gali būti netinkama COVID-19“, – interviu CNN sakė Nacionalinių alergijos ir infekcinių ligų institutų direktorius dr. Anthony Fauci.
Ir tai „reiškia, kad mes su SARS-CoV-2 gyvensime ilgą laiką“, – sakė A. Fauci, neseniai kartu parengęs dokumentą apie bandos imunitetą užkrečiamųjų ligų žurnalui.
Kaip mes įveikėme tymus
A. Fauci įvardija tymus kaip idealų bandos imuniteto atvejį.
Kaip ir virusas, sukeliantis COVID-19, tymų virusas plinta oru. Jis toks užkrečiamas, kad jei jį turi vienas žmogus, juo apsikrės 9 iš 10 aplinkinių žmonių, jei nebus nuo jo apsaugoti. Kai kurie ekspertai paskaičiavo, kad omikron virusai yra tokie pat užkrečiami kaip tymai.
JAV nutraukė tymų perdavimą ir sėkmingai užkirto kelią viruso plitimui šioje šalyje trimis žingsniais: itin veiksminga vakcina; virusu, kuris laikui bėgant nekinta ir nemutuoja; ir sėkminga vaikų skiepijimo kampanija.
Bandos imunitetas ir ką jis reiškia COVID-19
Pavyzdžiui, skiepai nuo tymų yra 97 proc. efektyvūs, siekiant išvengti ligos. Paskiepijus žmogų, tyrimais nustatyta, kad apsauga trunka beveik visą jo gyvenimą.
Daugelis JAV valstijų kažkada buvo pasiekusios ambicingą visuomenės sveikatos tikslą c iki darželio nuo šios ligos paskiepyti daugiau nei 90 proc. vaikų. Šis aukštas skiepijimo lygis, vakcinos patvarumas ir veiksmingumas bei santykinis viruso stabilumas padėjo JAV daugiau nei 20 metų užkirsti kelią dideliems ligos protrūkiams.
Vis dėlto bandos imunitetas turi išsiplėsti už JAV ribų. Kiekvienais metais pasitaiko tam tikrų atvejų, kai turistai virusą atveža į šalį, tačiau jis taip ir neįsitvirtino ir toliau sukasi užburtame rate, nes nuo užsikrėtimo saugo bendruomenė.
Viruso pašalinimas nėra visiškai patikimas. JAV bandos imunitetas nuo tymų daugelyje JAV vietų, o iš tiesų ir visame pasaulyje, dėl nesiskiepijimo silpsta.
Pasaulio sveikatos organizacija 2019 metais perspėjo, kad tymai gali vėl tapti endeminiu virusu visame pasaulyje, nes vis daugiau žmonių atsisako savo skiepų.
Įvaryti COVID į kampą
Deja, Covid-19 nežaidžia pagal tas pačias taisykles. „Pirma bloga žinia, – sakė A. Fauci, – kad koronavirusas, sukeliantis „Covid-19“, labai dažnai ir reikšmingai keičiasi.
„Per dvejus metus jau patyrėme, kad turime penkis atskirus variantus alfa, beta, delta, omikron. O dabar BA.2 iš omikron“, –sakė jis.
„Antra bloga žinia yra ta, kad trūksta visuotinio saugių ir efektyvių vakcinų priėmimo“, – sakė A. Fauci. Paprastai tariant, paskiepyta nepakankamai žmonių.
Pasak Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos Epideminės parengties ir atsako centro direktoriaus dr. Adamo Kucharskio, kuo virusas užkrečiamesnis, tuo daugiau žmonių reikia paskiepyti, kad jis neprasiveržtų bendruomenėje. 2021 metų liepą „Twitter“ platformoje ir neseniai duotame interviu CNN A. Kucharskis paaiškino, kaip turi keistis lūkesčiai dėl bandos imuniteto, kai virusai tampa stipresni.
A. Kucharskis paskaičiavo, kad prieš tokį užkrečiamą virusą kaip delta atmaina reikėtų paskiepyti 98 proc. gyventojų, jei turimos vakcinos galėtų užkirsti kelią 85 proc. viruso plitimui. Pasak jo, jei skiepai ir tokiu mastu nepadėtų neapsikrėsti, su šiuo metu turimomis vakcinomis bandos imunitetas tikriausiai nebūtų įmanomas.
2021 m. gegužės mėnesio tekste ta pačia tema, publikuotame žurnale „Eurosurveillance“, A. Kucharskis ir jo bendraautoriai aiškina, kad didelė bandos imuniteto dalis priklauso ir nuo to, kaip gerai vakcinos apsaugo nuo užkrėtimo – užkrėsto žmogaus, perduodančio virusą kitam žmogui, veikimo.
Teigiama, kad skiepai, kurie užkerta kelią užsikrėtimui, sukuria sterilizuojantį imunitetą. Vakcina nuo tymų sukuria sterilizuojantį imunitetą. Vakcinos nuo COVID-19 – ne. Nors vakcinacija sumažina tikimybę, kad COVID-19 gali būti perduota kam nors kitam, kontaktų sekimo tyrimai parodė, kad tai vis dar vyksta.
Jei bus paskiepyta nepakankamai žmonių, o tai turi būti beveik visa populiacija esant labai užkrečiamiems variantams, arba mūsų turimos vakcinos nesustabdys beveik visų užsikrėtimo atvejų, gali nepavykti pasiekti COVID-19 bandos imuniteto, kol dauguma žmonių nesuformuos imuniteto po užsikrėtimo, straipsnyje rašė A. Kucharskis.
Taip pat reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius, pavyzdžiui, imuniteto ilgaamžiškumą.
„Ne tik vakcinos, bet ir infekcijos sukurtas imunitetas nėra ilgaamžis“, – sakė A. Fauci, o tai reiškia, kad mums reikės pakartotinai pasiskiepyti arba apsikrėsti, kad mūsų gynyba liktų tvirta.
Vilties dar yra
Tačiau kai kurie nėra pasirengę visiškai atsisakyti šios idėjos. Barry Bloomas yra Harvardo universiteto visuomenės sveikatos profesorius emeritas ir jis sako, kad vienas iš būdų yra sukurti geresnes vakcinas.
Bendrovės kuria vakcinas, kurios veiktų stabilesnius viruso regionus, tarp jų ir smaigalio baltymo stiebą, kuris, atrodo, nelabai mutuoja. Tai gali sukurti patvaresnį imunitetą, kuris galėtų atlaikyti virusų atmainų kaitą.
Taip pat yra daug žadančių skiepų nosies purškalo pavidale, kurie gali padėti sukurti antikūnus nosyje ir gerklėje. Tikimasi, kad šios vakcinos gali sukurti imunitetą audiniuose, kurių labiausiai reikia tam, kad sukurtų tokį sterilizuojantį imunitetą, kuris apsaugotų nuo užsikrėtimo.
Jei ne vakcina nosies purškale, sako B. Bloomas, kodėl neįdėjus monokloninių antikūnų į purškalą, kurį galėtumėte vartoti kasdien prieš išvykdami iš namų, kad būtų užkirstas kelias viruso plitimui?
„Kyla klausimas, ar jie yra pakankamai geri, kad sunaikintų jį [virusą] prieš besimptomiškai jį perduodant? O gal tai nuolatinis žaidimas, su kuriuo turėsime gyventi?" – interviu CNN sakė B. Bloomas.
Arba, pasak B. Bloomo, galbūt geriausia, ko galime tikėtis, yra evoliucijos pagalba. Pasak jo, laikui bėgant virusas tampa užkrečiamesnis, tačiau nebūtinai sukelia rimtesnes ligas. Galiausiai žmogaus nužudymas virusui nėra labai naudingas. Jam reikia šeimininkų. Būtų daug geriau, kad virusas vystytųsi ir taptų kuo labiau užkrečiamas, bet galbūt mažiau linkęs sukelti sunkias ligas.
Barry Bloomas mano, kad taip tikriausiai nutiko koronavirusams, kurie dabar sukelia įprastus peršalimus. Jis mano, kad jie tikriausiai kažkada pradėjo savo gyvenimą kaip aršūs plėšrūnai, tačiau ilgainiui išsivystė ir tapo tiesiog kenkėjais.
Taip ir jie, ir mes galime gyventi toliau.
