Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones. Todėl labai svarbu užtikti ligą laiku.
„Gerėjant epidemiologinei situacijai šalyje, šiemet šiltąjį sezoną sutinkame lauke be kaukių, o ir laiko saulėje žmonės praleis, tikėtina, daugiau. Vis daugiau žmonės keliauja į saulėtus kraštus.
Tad itin raginame ateiti pasitikrinti dėl nerimą keliančių apgamų ar kitų odos darinių. Patikroje gali dalyvauti bet kokio amžiaus žmonės – ir apdraustieji sveikatos draudimu, ir ne“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė gydytoja dermatologė Jolanta Česienė.
Sergamumas kasmet didėja
Statistika taip pat atskleidžia nerimą keliantį faktą: nors tikimybė susirgti melanoma auga su amžiumi, tačiau ši liga paplitusi tarp visų amžiaus grupių asmenų. Tarp 25–30 metų amžiaus moterų tai dažniausia mirtį sukelianti vėžinė liga. Tikimybę susirgti melanoma turi kone visi Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo lyties, ypač jei anksčiau yra stipriai nudegę saulėje. „Sergamumas melanoma kasmet padidėja apie 5 proc. Ypač skaudu, kad daugėja pažengusios melanomos atvejų“, – kalbėjo J.Česienė.
Gydytojai ypač nerimą kelia tai, kad pacientų amžius kasmet jaunėja. Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones. Todėl labai svarbu užtikti ligą laiku.
Odą reikia stebėti nuolat
Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovės gydytojos dermatologės, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tokius rizikos veiksnius: šviesi, saulėje daugiau raustanti, lengviau nudeganti oda, daug įgimtų apgamų. Taip pat jei asmuo ar jo šeimos nariai jau yra sirgę melanoma. Melanomos išsivystymą lemia ir genetika, ir žmogaus elgesys, pirmiausia – buvimas saulėje. Todėl gydytoja primena: saulės spindulių poveikis kaupiasi – „oda nieko nepamiršta“.
Dažniausiai melanoma atrodo kaip rudas ar juodas apgamas, tačiau gali būti ir raudonas mazgas ar rusva dėmė, kartais – į randą panašus pažeidimas. Nėra visiškai patikimų požymių, iš kurių būtų galima pačiam atpažinti piktybinį apgamą. Todėl odoje atsiradus naujam dariniui arba pastebėjus, jog keičiasi apgamo forma, dydis, paviršius, kraštai ar spalva, darinys kraujuoja, peršti ar niežti, reikia nedelsiant kreiptis į dermatologą.
„Budrūs turime būti ne tik akcijų dienomis – odą reikia stebėti nuolat, o atsiradus pokyčiams kreiptis į gydytojus. Uždelsus melanomos gydymą pasekmės būna skaudžios“, – akcentavo Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai.
Visos gydymo galimybės
Nustačius melanomą ar kitą odos vėžio ligą, paciento ligos atvejis pristatomas multidisciplininiame konsiliume, kur kartu su dermatologais, chirurgais, onkologais chemoterapeutais, radiologais, onkologais radioterapeutais, plastikos chirurgais aptariamas gydymo planas.
Pasak J.Česienės, naujausios diagnostinės priemonės, taikomos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, leidžia anksti užkirsti kelią melanomai ar kitos rūšies odos vėžiui: „Klaipėdos universitetinė ligoninė yra lyderė Lietuvoje, kai melanomos operacijos metu, po detalaus patologų, onkologų, chirurgų aptarimo, didelės rizikos melanoma sergantiems pacientams atliekama sarginio limfinio mazgo biopsija, panaudojant radioizotopus ir branduolinės medicinos technologiją. Pastaroji Vakarų Lietuvoje yra tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.“ Jauname amžiuje nustačius melanomą, pacientai siunčiami gydytojo genetiko konsultacijai.
Odos darinių apžiūrai Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai naudoja siaskopą ir dermatoskopą. Siaskopija yra vadinama spektrofotometrinė odos analizė. Tai – pažangiausias išsamus neinvazinis apgamų ir kitų odos pigmentinių darinių tyrimo būdas. Siaskopu nustatomas dermatoskopinis darinio vaizdas – tikrasis odos paveikslas, spalvos, išorinė struktūra. Apžiūrimas hemoglobino, melanino, dermalinio melanino ir kolageno išsidėstymas. Aparatu trimatis darinio vaizdas matomas net iki 2 mm gylio.
Registracija prasidės balandžio 29 d. telefonu 8 46 410000. Neužsiregistravę žmonės nebus priimami.
