Nors kasmet aliejaus priduodama vis daugiau, kai kurios įmonės vis dar siekia apeiti šią tvarką ir rizikuoja patirti papildomas išlaidas keičiant vamzdžius ar mokant baudas. Kodėl svarbu tinkamai pasirūpinti panaudotu aliejumi ir kur jis keliauja?
Lietuvoje surenkama daugiau nei 100 tonų
Kasmet aliejaus suvartojama vis daugiau. Per pastaruosius 17 metų augalinio aliejaus gamyba išaugo dvigubai ir šiuo metu pasaulyje jo pagaminama 185 mln. tonų per metus – tokio kiekio užtektų pripildyti 80 tūkst. olimpinio dydžio baseinų. Lietuvoje veikiančios bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ Lietuvoje surenkamo panaudoto aliejaus kiekis per pastaruosius pora metų išaugo dvigubai – iki maždaug 110-120 tonų per metus.
„Didžiausi kepimui skirto aliejaus naudotojai – kavinės, restoranai, kebabinės, spurginės ir maisto gamybos įmonių padaliniai, kurie kepina bei skrudina čeburekus, riešutus, traškučius ir kitą į prekybos centrus keliaujančią produkciją. Dažniausiai kepimui naudojamas saulėgrąžų ir rapsų aliejus, taip pat palmių riebalai bei aliejų mišiniai“, – sako Kristina Štelmokaitienė, „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomoji direktorė.
Daugiausia suvartojama žiemą ir miesteliuose
„Ilgametė statistika rodo, kad aliejaus suvartojimas padidėja šaltuoju sezonu, kai žmonės renkasi riebesnį maistą. Taip pat pastebime, kad santykinai daugiau aliejaus suvartojama mažesniuose miesteliuose, kur vis dar gajus įprotis valgyti daug ir sočiai. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai užsisako sveikesnius patiekalus, kuriuose yra mažiau riebalų, dažniau renkasi patiekalus be padažų.
Taip pat jie dažniau naudoja ant stalo padėtą alyvuogių aliejų, kuriuo gali pagardinti patiekalą pagal savo skonį“, – sako „Restoranų grupė Fortas“ gamybos vadovas Arūnas Stoškus. Pasak A. Stoškaus, „Restoranų grupė Fortas“ per metus sunaudoja iki 9,3 tonų įvairaus aliejaus, o daugiausia aliejaus sunaudojama gruzdinimui ir kepimui.
Užkemša vamzdynus ir teršia gamtą
Panaudotas aliejus – tai atlieka, kuria būtina tinkamai pasirūpinti. Jo negalima pilti į buitinių atliekų konteinerius, nes į sąvartyną išvežtas panaudotas aliejus gali patekti į paviršinius vandenis, sutrikdyti ekosistemą, apnuodyti augalus, gyvūnus ir žmones. Ne mažesnė blogybė, kai panaudotas aliejus pilamas į kanalizaciją.
Tada riebalai prilimpa prie vamzdžių sienelių, sukietėja kol galiausiai visiškai užkemša kanalizaciją. Sukietėjusių riebalų sankaupos ypač sunkiai panaikinamos, todėl toks neatsakingumas gali privesti keisti vamzdynus. Į kanalizaciją pilamas panaudotas aliejus taip pat teršia gamtą.
„Siekiant tinkamai utilizuoti panaudotą aliejų, Lietuvoje jis superkamas. Supirktas aliejus, naudojant specialią įrangą, filtruojamas nuo maisto likučių, nuosėdų ir nešvarumų bei priedų. Išvalytas aliejus eksportuojamas į Lenkiją, kur jis yra perdirbamas ir naudojamas biokurui gaminti,“ – sako „Atliekų tvarkymo centro” vykdomoji direktorė.
Už netinkamą aliejaus tvarkymą – baudos
„Aliejų gali priduoti visi, o minimalus kiekis – neribojamas, tačiau fiziniai asmenys praktiškai nepriduoda panaudoto aliejaus – per ketverius metus buvo tik vienas toks atvejis.
Tačiau sparčiai auga įmonių ir restoranų mastai. Superkamo aliejaus augimą lemia padidėjęs kepto maisto suvartojimas bei suintensyvėjusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla, kuri vis dažniau tikrina didelius aliejaus kiekius galinčias panaudoti įmones – ar jos laikosi įstatymų ir panaudotą aliejų apskaito bei priduoda atliekų tvarkytojams“, – teigia K. Štelmokaitienė. Maisto atliekų, tarp kurių ir panaudoto aliejaus, apskaitą reglamentuoja LR veterinarijos įstatymas, Europos Komisijos reglamentas ir kiti teisės aktai.
Netinkamai panaudotą aliejų, ar kitas atliekas, apskaitančių ir tvarkančių įmonių vadovams administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos iki 3000 Eur siekiančios baudos.
