Siauralapis gaurometis – vaistažolė, kurią žolininkas giria labiausiai, nes ji ne tik padeda stiprinti imunitetą ar atėjus rudens ir žiemos negandoms kovoja su peršalimu, bet ir stiprina nervų sistemą. Antroji vaistažolė, kurią žolininkas vadina vitaminų karaliene – dilgėlė.
„Dabar ypač naudingos jų sėklytės, turinčios daug vitaminų. Naudoti reikia po vieną arbatinį šaukštelį per dieną, sukramtyti arba išgerti sėklų arbatą“, – pasakoja M. Lasinskas.
Ne mažiau dėmesio vertos kraujažolės stiprina virškinimo sistemą, padeda kepenų veiklai, stabdo kraujavimus.
„Jei nukrisite nuo paspirtuko – atsiminkite, kad kraujažolė greitai sustabdo kraują“, – sako žolininkas.
Nepamirškite prisirinkti ir gysločio lapų – šie išoriškai padeda nubrozdinimams, mažesnėms žaizdoms.
„Dabar gyslotis brandina sėklas, aplipusias ant stiebelio: jų nereikia net džiovinti – surinkę susidėkite į maišelį ir naudokite gerinti žarnyno veiklai“, – pataria specialistas.
Raudonėlis, mėta, melisos, šalavijas ir viržis
Prasidėjus rudeniui nepamirškite ir raudonėlio: jis jau žydi antrą kartą, yra skrandžio draugas, padės nuo slogos, gerklės skausmo. Rinkti reikėtų pačias viršūnėles: vartojimui tinka ir žiedeliai, ir lapeliai, ir stiebeliai.
Dar vis galima prisirinkti mėtų: arbatoms tinka visos mėtų rūšys, gerkite vakare kaip raminančią arbatą arba norint numalšinti pilvo spazmus. Žolininkas rekomenduoja mėtą maišyti su mažiau malonaus skonio vaistažolėmis dėl jų kvapnumo.
Jeigu neužmiegate po dienos darbų ar mokslų – išbandykite melisų arbatą: skoniu mėtai prilygstančią vaistažolę kuri atpalaiduos ir nuramins.
Prisirinkę šalavijų lapų juos galėsite panaudoti esant virusiniams susirgimams. Šalavijų arbatą gerkite mažais gurkšneliais arba skalaukite gerklę.
Jei vaikščiosite miškuose, ten galite rasti šilinio viržio – jis puikiai tiks pakeisti įprastas žalią ar juodą arbatą. Viržis pasižymi raminančiomis savybėmis, padeda kovoti su uždegimais, gelbsti nuo peršalimo ligų.
Kaip rinkti ir paruošti vaistažoles?
Norint gauti visą vaistažolių naudą, reikia žinoti svarbiausias jų rinkimo ir paruošimo vartojimui taisykles.
Žolininkas pasakojo, kad vaistažoles reikia rinkti kada jos turi daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų. Jeigu augalas žydi, geriausia rinkti žydėjimo pradžioje, nes su kiekviena žydėjimo diena aktyviųjų medžiagų mažėja.
Šaknys yra renkamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį, o lapai – kai pilnai susiformuoja. Svarbiausia vaistažolių rinkimo taisyklė – nerinkti šlapių augalų, nes jie sunkiai džiūsta, praranda daug veikliųjų medžiagų.
Vartojimui ruošiant vaistažoles reikia atsižvelgti į kelis dalykus: surinktos jos turi būti sausos, džiovinti reikia pavėsyje, tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje, jei džiovinate orkaitėje ar džiovyklėje, nustatyti +30-35 ºC temperatūrą. Šaknims ir sėkloms galite rinktis kiek aukštesnę, +40–50 ºC temperatūrą.
Anot pašnekovo, sudžiovintas vaistažoles prieš ruošiant arbatą geriausia sutrinti į miltus – taip pasisavinsite visas veikliąsias medžiagas, kurios dažniausiai lieka nuosėdose ir būna išmetamos.
„Vienas ar du puodeliai per dieną – atsigėrimui, trys ar keturi – sveikatai, penki ar šeši – tai vaistas. Arbatas gerti ne kartu su sumuštiniu, o likus valandai prieš valgį arba po valgio.
Naudojant vaistažoles reikia kantrybės: norint pajausti jų poveikį, arbatas reikia gerti nuolat – kaip sako žolininkas, bent tris mėnesius, o kartais reikia gerti pusę metų ar net metus“, – pasakoja žolininkas.
Tausokime gamtos vaistinę.