Širdies nepakankamumas diagnozuojamas tuomet, kai gyvybiškai svarbus organas – širdis, negali aprūpinti kūno pakankamu kraujo kiekiu, todėl žmogui sunku kvėpuoti ir atlikti fizinius veiksmus.
Saunos nauda širdžiai
Norėdamas detaliau išsiaiškinti, kokia saunos nauda širdies veiklai, Takashis Ohoris, iš Tojamos universiteto (Japonijoje), atliko eksperimentą. Jame dalyvavo 41 širdies ligomis sergantis žmogus. Savanoriai turėjo reguliariai lankytis saunoje, o pasikaitinę pusvalandį sėdėti susisukę į antklodę, kad kūnas pernelyg greitai neatvėstų. Paaiškėjo, kad po reguliarių saunos procedūrų tyrime dalyvavusių žmonių kraujotaka suaktyvėjo. Jei anksčiau per šešias minutes jie vidutiniškai galėdavo nueiti 337 metrus, po tyrimo jie sėkmingai nužingsniuodavo 379.
Taip pat pastebėtas akivaizdus endotelio – viensluoksnio plokščiojo epitelio, išklojančio širdies ir kraujagyslių vidinį paviršių – kraujagyslių susitraukimo bei išsiplėtimo ir krešėjimo funkcijų pagerėjimas. Taip pat padidėjo kamieninių ląstelių, galinčių virsti endotelio ląstelėmis, koncentracija.
Japonų mokslininkai atliko dar vieną eksperimentą: žiurkėms buvo dirbtinai sukeliamas širdies priepuolis, paskui keturias savaites kasdien jas kaitino saunoje. Vėliau ištyrus gyvūnėlius paaiškėjo, kad įprastai po širdies priepuolio atsirandančių širdies skilvelių sutrikimų neliko. Taip pat pagerėjo žiurkių endotelio azoto oksido, reguliuojančio kraujo spaudimą ir naujų kraujagyslių augimą, sintezė.
Karštis veikia nuotaiką
Christopheris Lowry'is iš Kolorado universiteto atliko tyrimą ir įrodė, kad kaitinimasis saunoje pakelia nuotaiką ir savivertę. Pasikaitinusieji ima geriau vertinti savo pasiekimus, optimistiškiau žvelgia į gyvenimą.
Mokslininkas sako, kad tokio saunos poveikio priežastis – smegenų reakciją į aukštą temperatūrą. „Organizmas mėgina atsivėsinti, todėl sustiprina veiklą tų galvos smegenų sričių, kurios atsakingos už nuotaiką ir išorinio pasaulio suvokimą“, – paaiškina Ch. Lowry'is.
Prakaitavimas – normali ir būtina (taip pat kaip kvėpavimas) organizmo reakcija. Prakaituodamas kūnas pašalina iš organizmo toksinus ir druskas, sureguliuoja kūno temperatūrą ir padeda išlaikyti odą švarią bei gyvybingą.
Naudojant antiperspirantus ar kitas prakaitavimą sulaikančias priemones, užkemšamos odos poros ir pristabdomas svarbus prakaitavimo procesas, o tai – jokiu būdu nėra sveika. Sėsliai gyvenantys ir mažai judantys žmonės taip pat mažai prakaituoja, todėl tiek vieniems, tiek kitiems patariama dažniau lankytis saunose.
Kūnas labiausiai prakaituoja 80–100 laipsnių karščio saunose ir gerokai mažiau turkiškose pirtyse. Pastarosios 15–25 procentais sausesnės, todėl dėl kondensacijos vizualiai ant kūno pastebime daugiau vandens lašelių – taigi neretai žmonės įsivaizduoja, kad tokiose pirtyse gausiau prakaituoja. Einant į pirtį reikėtų nepamiršti pasidomėti rekomendacijomis, kiek laiko joje galima išbūti.
Žmogaus kūne yra per 2,3 milijonai prakaito liaukų, tačiau net gausiai prakaituojant, pirtyje anaiptol atsiveria ne visos. Kai kurios liaukos, pavyzdžiui, gaktos srityje, reaguoja tik į atitinkamus emocinius dirgiklius, todėl karštis jų neveikia. Vis dėlto dauguma liaukų atsiveria ir kūnas išsivalo nuo toksinų. Per 15 minučių praleistų saunoje vidutiniškai netenkama litro prakaito (atsižvelgiant į amžių ir kūno sudėjimą gali svyruoti nuo 0,5 iki 1,5 litro).
Be to, dalies išskiriamo prakaito žmogus nė nejaučia – kai prakaituojama organizmo viduje, per kraują ir kitų ląstelių paviršių. Taip per dieną organizmas išgarina maždaug litrą prakaito.
Sakoma, kad krūtų liaukos – pakitusios prakaito liaukos, dėl to daugelis nėščiųjų ir krūtimis maitinančių moterų iš Suomijos dažnai lankosi pirtyse, nes tikisi, kad šiluma padės jų krūtims gaminti daugiau pieno. Tačiau šis saunos poveikis dar nėra įrodytas moksliniais tyrimais.
Dar vienas įdomus faktas apie prakaitavimą: per 15 saunoje praleistų minučių žmogaus organizmas gali išskirti tiek sunkiųjų metalų, kiek inkstams prireiktų 24 valandų. 99 procentus prakaito sudaro vanduo ir tik vienas procentas organizmui nereikalingų elementų. Todėl po pirties būtina daug gerti ir taip atkurti vandens stygių organizme.
Prakaitavimas – pats efektyviausias toksinų iš organizmo šalinimo metodas, veiksmingumu pralenkiantis net šlapinimąsi. Prakaituodamas žmogus atsikrato tokių organizmui kenksmingų metalų kaip varis, švinas, cinkas ir gyvsidabris, kurį kūnas sugeria užterštoje aplinkoje.
