Pokyčiai
Andrius pasakoja, jog pokyčių sveikesnės gyvensenos link jo gyvenime būta įvairių – tiek sąmoningų, tiek nesąmoningų. „Vaikystėje intensyviai sirgdavau įvairiomis vidaus organų (skrandžio, tulžies, stemplės) ligomis. Tai uždegimas, tai gastritas... Nemažai laiko praleidau gulėdamas ligoninėje, dažnai skaudėdavo skrandį. Gydant skrandį teko pradėti laikytis dietos, kuri (tada to dar nežinojau) yra labai panaši į dabartinę kultūristų mitybą – vengti rūgštaus, aštraus ir kepto maisto, vartoti daugiau baltymų, atsisakyti nesveikų maisto produktų – saldumynų, traškučių... Tai buvo sveikesnės mitybos pradžia.
Taip pat dėl visų ligų buvau atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų, mat pagal gydytojų išvadas negalėjau atlikti jokio fizinio krūvio. Tuo metu man buvo šešiolika-septyniolika metų. Kaip paauglio manęs ėmė nebetenkinti mano išvaizda ir fizinė kondicija, buvau visiškai nusilpęs... Pradėjau dėl to kompleksuoti – juk matydavau lakstančius bendraamžius. Taigi pradėjau sportuoti.
Kadangi augau Ignalinoje ir pabaigiau mokyklą 2000 metais, o pirma treniruoklių salė ten buvo atidaryta 2007-aisiais, pradėjau sportuoti savarankiškai atlikdamas paprastus pratimus – prisitraukimus, atsispaudimus... Mano mityba tuo metu atitiko kultūristų mitybą ir buvo sveika (kito pasirinkimo neturėjau), tad kūnas į krūvį ėmė reaguoti labai greitai, per metus priaugau apie dešimt kilogramų! Taip ir užsikabinau, o būdamas antrame universiteto kurse, sudalyvavau fitneso varžybose ir iškart jaunimo kategorijoje laimėjau Lietuvos čempionatą.
Žinoma, sveikesnis gyvenimo būdas atnešė daug pokyčių. Visų pirma savijauta tapo daug geresnė – dabar energijos užtenka labai ilgam. Imunitetas tapo stiprus. Prieš kelias savaites buvau trumpai apsirgęs ir dėl to praleidau dvi darbo dienas. Paskutinį kartą kelias darbo dienas dėl ligos esu praleidęs tik prieš šešis metus ...
Kitas dalykas – man jau trisdešimt vieneri. Metams bėgant, sveikata neprastėja, vis dar lieka tame pačiame aukštame lygyje – aukštas darbingumas, didelė koncentracija, susikaupimas... Galiu pakelti didelius darbo, treniruočių krūvius. Be to, matau savo bendraamžius, buvusius klasiokus, grupiokus, matau, kaip jie atrodo... Ir suvokiu, kad sveikai besimaitindamas ir sportuodamas atrodau bent jau neprasčiau nei jie (juokiasi)“.
Aplinkinių reakcija ir alkoholio klausimas
Andrius dalinasi, jog iš aplinkinių dažnai sulaukia ir ironijos ar pašaipų dėl savo gyvenimo būdo pasirinkimo, tačiau teigia, jog artimiausi draugai visuomet palaikė ir suprato. „Sunkiausias dalykas sportuojančiajam yra socialinis gyvenimas. Kadangi besiruošiant varžyboms reikia laikytis griežtos dietos, pakviestas į gimtadienio šventę turi atsinešti savo maisto arba nevalgyti to, kas ten yra. Žmonės mato, jog kažko nevalgai ar negeri, atrodai ir galbūt elgiesi šiek tiek kitaip nei kiti, ir pradeda lįsti, klausinėti, ypač jei jie būna išgėrę“, – dalinasi.
Sveikame gyvenimo būde Andrių palaiko jo sužadėtinė. „Tai, mano manymu, yra esminis dalykas. Kadangi mano gyvenimo būdas tiesiogiai susijęs su mano pajamomis, antroji pusė šiuo atveju negalėtų turėti priešingos pozicijos, tai nebūtų suderinama. Tai ne tik mano hobis, bet ir visas gyvenimas. Su antra puse kartu sportuojame, perkame maistą, gaminamės kartu... Palaikome vienas kitą, gyvename kartu tuo pačiu“.
Paklaustas apie alkoholį, sportininkas sako: „Alkoholio praktiškai nevartoju. Man nereikia dirbtino atsipalaidavimo. Pirmą kartą alaus paragavau likus keliems mėnesiams iki savo aštuonioliktojo gimtadienio, ir tai buvo pirmas mano paragautas alkoholinis gėrimas. Kai pradėjau studijuoti ir apsigyvenau bendrabutyje, prasidėjo įvairūs vakarėliai, bet jų metu niekuomet nepadaugindavau. Man nepatiko nei alkoholio poveikis, nei tai, kaip jautiesi kitą dieną. Padauginęs alkoholio iš gyvenimo išmeti ne tik tą vakarą, bet dažniausiai ir sekančią dieną. Jeigu gerčiau kiekvieną savaitgalį, kaip tai daro statistinis žmogus, iš kiekvienos savaitės išbraukčiau po vieną dieną, iš mėnesio – keturias dienas, iš metų – beveik pusšimtį dienų, o tai sudaro pusantro mėnesio. Gaila to laiko! Per penkiasdešimt dienų galima išmokti absoliučiai naują dalyką. Pavyzdžiui, dabar per pora mėnesių išmokau stovėti ant galvos“, – besišypsodamas pasakoja Andrius.
Sveika gyvensena Lietuvoje
Ar žmonės domisi sveiku gyvenimu? „Domisi. Matau tendenciją, jog ateityje domėsis vis labiau. Visame pasaulyje daugėja nutukusių ar turinčių sveikatos sutrikimų žmonių. Žmonės vis dažniau ima rūpintis savo sveikata, sportuoti ir laikytis sveikos mitybos principų. Jie tai daro ne tik tam, kad gražiau atrodytų, bet ir tam, kad geriau jaustųsi. Geresnė savijauta lemia didesnį darbingumą, o būdami darbingesniais, jie gali susikurti geresnį gyvenimą ir buitį. Taigi investicija į sveiką gyvenseną reiškia visų pirma geresnę psichinę sveikatą ir didesnį žmogaus pasitikėjimą savimi. O kai žmogus labiau pasitiki savimi, jis geriau jaučiasi visose gyvenimo situacijose – darbe ir ypač asmeniniame gyvenime! Sveikata, gera savijauta ir fizinė kondicija žmogui suteikia didžiulį pasitikėjimą savimi.“
Andrius pritaria, jog šiandien pernelyg dažnai gydomos ligos pasekmės, o ne priežastys. „Turiu daug klientų, kurie turi stuburo išvaržas, dirbu su jais, padedu stiprinti raumenis. Tokiais atvejais dažnai gydomos tik pasekmės – žmonės vartoja nuskausminamuosius vaistus, bet nebando pašalinti priežasčių, sukeliančių tas problemas, pavyzdžiui, numesti antsvorį ar sustiprinti tam tikrus raumenis. Kol neišspręsi problemos ar ligos priežasties, pasekmes gydyti reikės kiekvieną dieną. Nežinau, ar tai gydytojų nesuvokimas, ar žmonių noras pasirinkti lengvesnį kelią.“
Sportininkas išskiria ir mūsų minčių kokybės svarbą. „Labai svarbu yra tai, kaip tu mąstai. Tavo fizinė būklė yra glaudžiai susijusi su psichine sveikata, pasitikėjimu savimi, gera nuotaika, optimizmu, tikėjimu savimi ar aukščiausia Jėga (kurią visi skirtingai vadina), gerumu. Kitas dalykas – gyvendami dabartinėje civilizacijoje, esame ganėtinai nutolę nuo to, kokia yra žmogaus prigimtis. Pagal prigimtį natūralios būsenos žmogui yra gulėti (miegant) ir judėti (ieškant maisto). O civilizacija mus privertė didžiąją laiko dalį praleisti sėdint arba stovint, nenatūraliose būsenose. Tie dalykai sukelia mums daug sveikatos sutrikimų ir daro mus nelaimingais. Būtent judėjimas (nesvarbu, koks – ar kultūrizmas, ar krepšinis, ar vaikščiojimas su šuniu, ar su fotoaparatu, ar žaidimas su vaiku) išskiria laimės hormoną seratoniną. Mažai judėdami žmonės nesijaučia nei laimingi, nei sveiki, todėl svarbu yra pernelyg nenutolti nuo savo prigimties – daugiau judėti, būti gamtoje, valgyti kuo natūralesnį ir mažiau perdirbtą maistą“, – pabrėžia vyras.
Kiekvienam susidomėjusiajam sveika gyvensena Andrius pataria į viską žvelgti kritišku žvilgsniu: „Norint gyventi sveikiau, visų pirma reikia surinkti kuo daugiau tikslios informacijos kaip teisingai ir racionaliai tai daryti. Žmonės dažnai ima keisti savo gyvenimus vadovaudamiesi nuogirdomis, gandais, ar kitų patirtimi, kuri jiems ne visada tinka, bet jie dažnai surenka tik žinių fragmentus, o ne visą paveikslą. Pavyzdžiui, kažkas pamato, jog avižas valgyti yra sveika, ir pradeda jas be perstojo valgyti. Bet avižas sveika yra valgyti ryte, o ne vakare. Pamatę kažkokį momentą žmonės jį suabsoliutina, o reikėtų pasidomėti visuma, kokiu metu ką valgyti, kiek ir kaip reikia sportuoti, kad nepersitemptum, negautum traumos, nesumažėtų darbingumas... Su visais gerais dalykais irgi galima perlenkti lazdą, jei nežinai už kurio galo ją laikyti“.
Straipsnis parengtas vykdant 2013-ųjų – Sveikatingumo metų sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“. Adrė Zakrauskaitė, www.sveikuoliai.lt.
