Žinia apie Kristinos gėlyną daugiabučio namo kieme sklinda jau keletą metų, tačiau šiuo gėlynu besižavinčių žmonių kiekis nemažėja, o tik daugėja.
Pradėjo nuo darželio po langais
Kristina Šeniauskienė (65) apie gėlyną daugiabučio kieme ėmė galvoti prieš 11 metų. Moteris sako, kad tuomet neklausė net kaimynų leidimo, nes tuomet prie namo buvo netvarka, kuri akis badė ne tik jai pačiai, bet ir kitiems.
„Prie namo buvo brūzgynas. Kaimynai tuo metu vis sakydavo, kad baisiai atrodo ir niekas netvarko. Kadangi jau buvau pensininkė pagalvojau, kad galiu pasitvarkyti. Man brolienė davė gėlių, kurios jai jau buvo atsibodusios.
Iš pradžių pradėjau prie savo langų sodinti. Kai gėlių padaugėjo, pradėjau sodinti ir toliau prie kitų langų. Dabar gėlynas yra 2 arų dydžio“, – sako Kristina.
Vėliau moteris nusprendė, kad paprastas gėlynas jai nepatinka ir norisi jį pagyvinti. Taip ji pradėjo rinkti akmenis ir pamažu atsirado toks gėlyno vaizdas, kokį mes matome šiandien.
„Pradėjau rinkti akmenis iš statybviečių. Pasiskolinau pas kiemsargį karutį ir pradėjau rinkti akmenis. Iš akmenų turiu padarytus jau 5 gėlių tortus. Kaimynai taip juos pavadino“, – juokiasi Kristina.
Sodininkystė – geriausias sportas
Žmones gali sužavėti ne tik įspūdingai atrodantis Kristinos gėlynas, bet ir jos pačios atsidavimas. Gėlyno priežiūrai per dieną ji skiria ir 6 valandas.
„Per dieną gėlyne praleidžiu 5-6 valandas per dieną. Jeigu lietus lyja, tai neišeinu visai į gėlyną. Man čia yra ir judėjimas, sportas, ir bendravimas su žmonėmis. Vaikai ir anūkai jau užaugo, neturiu ką veikti, tai taip užsiiminėju beveik visą dieną sodininkyste. Pas mane piktžolių nėra. Tik gėlės“, – šypsosi ji.
Kristina darbų nėra suskirsčiusi į vasarinius ir rudeninius. Ji pluša gėlyne nuo pat sniego nutirpimo iki kito sniego užkritimo.
„Turiu darbų ir vasarą, ir žiemą. Rudenį ir lapus reikia pagrėbti. Kai tik žiemą nutirpsta sniegas, iškart einu prie darbų“, – sako Kristina.
Moteriai ne tik patinka daugybe laiko leisti gėlyne, tačiau ir visus darbus daro pati. Pagalbos prašo tik išskirtiniais atvejais.
„Jeigu kaimynų paprašau pagalbos, tai jie tikrai padeda, o jeigu neprašau – tai niekas nesiūlo. Bet man daug pagalbos ir nereikia, nebent reikia sunkų akmenį pernešti tik tada paprašau. O patarimų ar pagalbos dėl dizaino man nereikia, nes aš pati viską moku“, – juokiasi Kristina.
Gėlyne – 60 skirtingų augalų
Kristinos gėlynas Vilniuje toks vienintelis, tačiau kiekvienais metais jis vis kitoks. Išskirtiniu jį daro ir tai, kad dalį augalų moteris auginasi iš sėklų pati, o kitas gėles dažniausiai perka nukainotas.
„Stengiuosi kiekvienais metais keisti gėles, nes būna, kad vienus metus jos auga, o kitus ne. Bet man pačiai neįdomu tos pačios gėlės ir norisi keisti gėlyno vaizdą.
Pasodinau šiemet raskilas, ramunes, margenes, ledinukus... Pas mane yra apie 60 gėlių. Rododendrus dar turiu, lelijas. Daug ir spygliuočių. Juos perku visada nukainuotus, nes šiaip pirkti juos brangu. Rudenį būna nukainavimas, tai aš juos nusipirkau, susodinau ir atgaivinau. Yra ir kiparisas, ir buksmedžiai. Tikrai daug“, – sako ji.
Kristina sako, kad perkant nukainotus spygliuočius ir norint juos išsaugoti, reikia labai gerai palaistyti, o ypač prieš žiemą. Taip pat nepamiršti laiku genėti ir tręšti.
Moteris ypatingo recepto, kaip tręšti augalus neturi. Ji naudoja trąšas iš parduotuvės. Tiesa, stengiasi rinktis pigesnes, nes viską perka iš savos pensijos.
„Trąšas perku iš parduotuvės ir renkuosi kokias nors pigesnes, nes viską perku iš pensijos. Ne tiek ir daug skiriu, bet reikia pinigų ir trąšoms, ir priemonėms nuo kenkėjų, o ypač rožėms. Nelabai čia ir daug gaunasi, kai pati iš šakelių ir sėklų auginu. O kai nukainotas gėles perku, tai tikrai nedaug kainuoja“, – juokiasi ji.
Su meile prižiūrimas Kristinos gėlynas neliko neįvertintas – ji yra sulaukusi padėkų ir iš Vilniaus merų A. Zuoko ir R. Šimašiaus, tapusi „Metų kaimyne“, o kur dar apdovanojimai įvairiausiuose konkursuose, o tarp jų ir gražiausio daugiabučio gėlyno titulas.
