„Žiemą atsikraustėme gyventi į vieną Vilniaus gyvenamąjį rajoną. Jau pavasarį pamačiau pas kaimynus ant langų prikaišiotų maišelių, bet tuomet nesupratau, kam jie skirti. Prieš porą savaičių viskas tapo aišku – kregždės pradėjo ir vėl atakuoti vilniečius. Jų pilna visur – danguje, aplink namus, kieme, požeminiame parkinge.
Pas šalia gyvenančius kaimynus jau matau ir susuktą lizdą. Nebežinau net ko ir griebtis, kaip jų išvengti, ką daryti su tuo lizdu? Bijau, kad vieną dieną lizdą jos susuks ir prie mūsų buto langų... Tos kregždės tikrai išvarys iš proto!“ – rašo vilnietė Rima.
Kregždės dažnai lizdus suka prie sijų, balkonuose, pastogėse, mėgsta nelygų, grublėtą, tinkuotą sienų paviršių, dažnai tam renkasi kampus. Anot ornitologų, lygios ir slidžios fasado sienos – viena iš efektyvių priemonių išvengti šių viešnių.
Kovoti reikia pradėti dar prieš įsikuriant
Ornitologų draugijos biologas ekspertas Gintaras Riauba sako, kad imtis veiksmų prieš kregždes reikia dar prieš joms įsikuriant.
„Su kregždėmis reikėtų kovoti prieš joms įsikuriant. Jau susuktų lizdų jokiu būdu negalima naikinti ir trikdyti šių paukščių veisimosi, perėjimo metą. Tai yra nusikaltimas gamtai, juk paukščiai – biologinės įvairovės dalis“, – teigia Lietuvos ornitologų draugijos biologas ekspertas Gintaras Riauba.
Tam, kad paukščiai nepatektų į uždaras patalpas, netūptų ant stogų, palangių, atbrailų, dažniausiai naudojami specialūs tinklai, tepami repelentai, tvirtinami spygliai, spyruoklinės vielos, rašo bendrovės „Dezinfa“ atstovai savo pranešime spaudai.
Ekspertai perspėja, kad svarbu, jog paukščiai nesibūriuotų ir nesiveistų taršai jautriose teritorijose – prie maisto gamybos įmonių, daugiabučiuose.
Jei pastogėje kregždės jau apsigyveno, teks su jomis susidraugauti – susuktų lizdų jokiu būdu negalima naikinti. Suardžius lizdus trikdomi veisimosi, perėjimo procesai.
Jau po susidariusiais lizdais 10 centimetrų atstumu reikia tvirtinti medines lenteles, ant kurių galėtų kauptis paukščių išmatos. Taip galima sumažinti jų teršimą, pastatų eroziją. Lentelės padeda apsaugoti grindinį, langus bei sienas nuo teršalų.
Kitas būdas – plastikinės ryškios juostelės. Anot biologo, dažnose lizdų sukimosi vietose, pakampiuose tereikia pritvirtinti plastikines ryškias juosteles, kurios plevėsuotų vėjyje. Taip pat kampuose galima pritvirtinti slidžią ir blizgią juostą, prie kurios kregždės negalėtų sukti lizdų.
Paukščiai platina ir ligas
Kregždės bei kiti paukščiai platina ir ligas: paukščių tuberkuliozę, salmoneliozę, ornitozę. Jų lizduose dažnai veisiasi kenkėjai bei bakterijos, kurios, atkeliavusios iš lizdų, gali apsigyventi ir žmonių būstuose. Tai – dar vienas dalykas apsaugoti savo balkonus ir pastoges.
Žmonės, kurių balkonuose, pastogėse paukščiai susisuka lizdus, dažnai kenčia nuo kailiavabalių, kandžių, musių siurbikių, blusų, blakių ar net paukščių erkučių.
Paukščių lizdai gali užkimšti net ir stogų latakus ar nutekamuosius vamzdžius. Dėl to vamzdžiuose kaupiasi vanduo ir taip ardoma stogų konstrukcija, gali susilpnėti pastatų perdangos, užkemšamos kondicionavimo bei ventiliavimo sistemos.
