Lėtinė mieloleukemija – tai piktybinė, lėtai progresuojanti kraujo ir kaulų čiulpų liga, kuriai būdingas mieloidinės kilmės leukocitų (ypač neutrofilų, bazofilų) skaičiaus padidėjimas periferiniame kraujyje ir kaulų čiulpuose.
Dažniausiai šia liga serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Tai antra pagal dažnumą lėtinė leukemijos forma, skelbia Kauno miesto poliklinika.
Lėtinė mieloleukemija atsiranda dėl genetinių pakitimų tarp 9-osios ir 22-osios chromosomų. Šie pokyčiai suformuoja vadinamąją Filadelfijos chromosomą, kurioje randamas BCR–ABL genas.
Rizikos veiksniai ir simptomai
Nors tikslios lėtinės mieloleukemijos atsiradimo priežastys nėra aiškios, ligos vystymąsi gali lemti šie veiksniai:
- Jonizuojančios spinduliuotės poveikis;
- Cheminių medžiagų, tokių kaip benzolas, poveikis;
- Paveldimi chromosomų pokyčiai;
- Elektromagnetinių laukų poveikis;
- Netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka.
Lėtinės mieloleukemijos simptomai:
- Nuovargis, kuris nepraeina net ir poilsio metu;
- Energijos stoka;
- Svorio kritimas;
- Naktinis prakaitavimas;
- Neaiškus karščiavimas;
- Pilvo skausmas ar pilnumo jausmas po šonkaulių lanku (ypač kairėje pusėje);
- Apetito praradimas;
- Virškinimo sutrikimai.
Dažnai liga neturi akivaizdžių simptomų, o jos ankstyvos stadijos gali būti diagnozuotos atsitiktinai atliekant kraujo tyrimus dėl kitų priežasčių.
Lėtinė mieloleukemija yra klastinga liga, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus.
Džiaugiamasi, kad šiandieninės medicinos pasiekimai leidžia pacientams pasinaudoti moderniais gydymo metodais, kurie padeda išlaikyti darbingumą ir gyventi visavertį gyvenimą.
