Šiandien Janina ne tik įspėja kitus, kokie požymiai išduoda staiga įvykusią plaučių emboliją ir skatina laiku pasitikrinti sveikatą, bet ir dėkoja medikams, kurie padarė tai, kas atrodė neįmanoma.
Pastebėjo neįprastą elgesį
Jurbarkietė Janina S. lapkričio 10 dieną šiandien jau prisimena su palengvėjimu – būtent tą dieną viskas ir įvyko. Pati moteris pasakoja spalio 20 d. patekusi į avariją, kai ant kelio iššoko stirna, laimei, didelių sužalojimų pavyko išvengti, tačiau lemtingąją dieną dar buvo išsiėmusi nedarbingumo pažymėjimą.
„Snaudžiau kambaryje, išgirdau telefoną kitame kambaryje čirškant, išėjau atsiliepti ir pro langą pamačiau vyrą. Jis sėdėjo ant lauko laiptų, bet po 22 santuokos metų jau supranti, kad kažkas ne taip, nes tiesiog pažįsti žmogų“, – pasakojo moteris.
Ji išskubėjo pas vyrą, sako, net nepasiėmė telefono. Janinai plaučių emboliją išdavė vyro gargaliavimas, taip pat jis ėmė epizodiškai netekti sąmonės.
Pašnekovė teigia, kad jei ne turėta panaši patirtis, vargu, ar būtų supratusi, kas vyksta. 2018 metais vyro brolio, kuriam buvo 59-eri, gyvybę pasiglemžė plaučių embolija. Viskas įvyko itin greitai, jis mirė moters automobilyje.
„Aš pamačiau tuos pačius požymius, ką mačiau ir švogerio atveju, dėl to man kilo įtarimas, kad vyrui plaučių embolija. Atrėmiau jį į sienelę, nulėkiau, pasiėmiau telefoną, paskambinau greitajai“, – tolesnius savo veiksmus vardijo ji.
Plaučių emboliją sukelia atitrūkęs kraujo krešulys, kuris nukeliauja į plaučius ir užkemša kraujagysles, taip sutrikdydamas deguonies perdavimą.
Gaivinimas truko daugiau nei pusvalandį
Laimei, sutuoktiniai gyvena netoli nuo Jurbarko ligoninės, ji kone matosi pro langą. 6 minutės – per tiek laiko atvyko greitoji medicinos pagalba. Jei ji būtų atvykusi bent minute vėliau, Janina nė nedvejoja, kad šiandien jau degtų žvakeles ant vyro kapo:
„Jį nuvežė į ligoninę, daktarai pasakojo, kad atvežus į priimamąjį dar spėjo batus nuauti ir viskas, vežant į reanimaciją jis jau buvo praktiškai miręs.
Reanimacijoje jį labai ilgai, virš 30 minučių gaivino. Patys daktarai netikėjo, kad jį atgaivins, sakė, kad buvo labai didelis krešulys.“
Tai, kad medikams pavyko atgaivinti vyrą, net patys gydytojai vadina stebuklu, nes vilčių, kad pavyks, buvo itin mažai.
„Per 35-40 minučių jį atgaivino, buvo atėjusi reanimacijos vyriausioji slaugytoja, ji man paaiškino, kad situacija yra kritinė, praktiškai nedavė jokių šansų, kad jis išgyvens“, – pasakojo pašnekovė.
Vėliau Janinos vyras išvežtas į Kauno klinikų reanimaciją, kur buvo panardintas į komą, jam taikytas dirbtinis plaučių ventiliavimas. „Beveik keturias paras jis pragulėjo tarp žemės ir dangaus“, – pridūrė Janina.
Pasiteiravus, ar vyrui buvo nustatytos kraujo krešumo problemos ar kitos sveikatos bėdos, ji patikino, kad kraujo krešumas vyrui niekad nebuvo tirtas, tačiau kartais pasireikšdavo širdies ritmo sutrikimai, taip pat kankino aukštas kraujospūdis, kuris prieš nelaimę šokinėdavo – tai būdavo per aukštas, tai per žemas.
Šiandien Janinos vyras vėl pargabentas į Jurbarką, gydomas užklupęs plaučių uždegimas, bet, kaip pati sako, tai jau smulkmena, žinant, kad visai neseniai tiek jis pats, tiek medikai kovojo už jo gyvybę.
Siunčia padėką medikams
Labiausiai Janina nori padėkoti medikams, kurie suteikė gyvybę išgelbėjusią pagalbą. O prisiminusi planus panaikinti reanimacijos skyrių Jurbarko ligoninėje, moteris net nusipurto ir džiaugiasi, kad šis planas neįgyvendintas.
„Jurbarko medikai labai puikiai atliko savo darbą, net Kaune sakė, kad jie viską padarė idealiai. Pagal ligoninių reformą, reanimacija būtų buvusi tik Tauragėje, Kaune. Tikrai nebūtų spėję nuvežti.
Mūsų rajono valdžiai, merui pavyko iškovoti, kad Jurbarke, vis dėlto, liktų ne tik slauga, o visos paslaugos. Tai yra svarbiausia. Jeigu Jurbarke nebūtų reanimacijos, tikrai mano vyro nebebūtų gyvųjų tarpe. Tai buvo sekundžių reikalas.
Kaip sako, kad galima ligonines turėti kas 100 kilometrų, šis atvejis parodo, kad tikrai ne, jei viskas nebūtų vietoje, nebebūtų pavykę išgelbėti gyvybės“, – dalijasi Janina S. ir priduria, kad vyrui tik 55-eri, tad jam priešakyje dar daug gyvenimo metų.
Moteris dėkoja vietos medikams ir už tai, kad labai aiškiai komunikavo ir nupiešė situaciją tokią, kokia ji buvo:
„Viskas vyko labai aiškiai, nesuteikiant tuščių vilčių. Kitas gal sakytų, kad išgyvens, o jie sakė, kad vilties yra labai labai mažai, nusiteikite blogiausiam, tai labai sudėtingas atvejis. Man tai imponavo, nebuvo pilstoma iš tuščio į kiaurą, susakė viską taip, kaip iš tikrųjų yra.“
Šiandien Janina sako norinti ne tik padėkoti medikams ir pasidžiaugti išgelbėta gyvybe, bet ir paraginti visus rūpintis sveikata, pasitikrinti kraujo krešumo rodiklius, nes tai – vienas iš būdų užkirsti kelią staigiai mirčiai.
