Dažniausiai tai būna visiškai nepavojinga ir gana lengvai paaiškinama, bet toli gražu ne visada ir ne visiems. Kai kraujoplūdis prasideda nei iš šio, nei iš to, be jokio įspėjimo ar simptomo, pravers elementariausios žinios apie tai, kodėl apskritai kraujas teka iš nosies, ar reikalinga gydytojo konsultacija ir tyrimai, ir jei taip, į kokį specialistą derėtų kreiptis.
Vienas iš dviejų
Nosis – labai svarbus juslės organas. Tačiau ji ne tik leidžia mums užuosti aromatus, bet ir saugo nuo infekcijų prasiskverbimo į organizmą. Nosyje yra daug nervų galūnių, kraujagyslių, dauguma kurių susitelkusios ties nosies pertvara tiesiog po epitelio sluoksniu. Dėl to, o ir dėl itin plonų tokių kraujagyslių sienelių jas nesunku pažeisti ir sukelti nedidelį kraujoplūdį. Gydytojai kraujoplūdžius iš nosies yra padaliję į dvi grupes pagal juos sukeliančias priežastis: • vietinio pobūdžio kraujoplūdžiai, susiję su procesais tiesiogiai nosies ertmėje; • kraujoplūdžiai, susiję su viso organizmo procesais. Pirmojo tipo kraujoplūdžius, kaip jau aišku iš apibrėžimo, gali sukelti pačios nosies arba jos ertmės gleivinės traumos. Taip nutinka pargriuvus, gavus smūgį į veidą, susilaužius nosį; vaikams – dėl pomėgio kaišioti į nosytę smulkius žaisliukus arba pirštukus. Kraujas iš nosies gali pradėti tekėti ir dėl uždegiminių procesų nosies srityje arba sinusuose – pavyzdžiui, sergant ūmiu rinitu, sinusitu, haimoritu, kai nosies ertmėje susidaro gleivinę formuojančios plutelės. Kai kurie uždegimai – kad ir sergant alergija – dar ir skatina kraujo pritekėjimą į nosies kraujagysles, tad kai kurios jų gali tiesiog neišlaikyti spaudimo ir trūkti. Kreiva nosies pertvara arba gleivinės atrofija, įvairaus pobūdžio dariniai nosies ertmėje irgi traumuoja kraujagysles ir sukelia kraujoplūdžius.
Rizikuoti neverta
Bloga žinia tai, kad kraujas iš nosies gali tekėti ir dėl labai rimtų organizmo ligų: širdies ir kraujagyslių, hipertonijos, galvos smegenų aterosklerozės, sutrikus kraujotakai kaklo slankstelių srityje. Paprasčiau paaiškinus, jeigu kraujas nebegali normaliai tekėti, didėja spaudimas nosies kapiliaruose ir jie pradeda trūkinėti. Taip pat dažni kraujoplūdžiai iš nosies gali būti įspėjimas, jog yra kraujo krešėjimo problemų. Jos gali būti paveldimos arba pasireikšti perdozavus kraujotaką ir kraujo krešėjimą veikiančių vaistų. Arba tai įspėjimas, kad jūsų organizme trūksta kraujagyslių sieneles stiprinančių vitaminų (tokių kaip PP ir C). Terminis organizmo poveikis taip pat gali sukelti kraujoplūdį iš nosies. Tokių dalykų pasitaiko persikaitinus saulėje, sergant infekcinėmis ligomis, kai prasideda šaltkrėtis. Ir, žinoma, kraujas iš nosies pradeda tekėti staiga pasikeitus slėgiui – tai gali patvirtinti visi alpinistai ar narai – arba sutrikus hormonų pusiausvyrai, dėl nėštumo. Kad ir kokios būtų kraujoplūdžio priežastys, reikia mokėti suteikti sau pirmąją pagalbą ir, įvertinus situaciją, nuspręsti, ar reikalinga gydytojo apžiūra. Jeigu taip, tai skubi ar nebūtinai.
Pirmoji pagalba savomis rankomis
Dauguma žmonių, pajutę iš nosies tekantį kraują, iš papratimo automatiškai užverčia galvą ir užspaudžia nosį servetėle ar nosine. Deja, šis kovos su kraujoplūdžiu „receptas“ toks pat klaidingas ir pavojingas, koks ir populiarus. Užversti galvos jokiu būdu negalima, nes kraujo gali pritekėti ne tik į skrandį, bet ir į kvėpavimo takus. Jeigu kraujoplūdis smarkus, savo ruožtu gali sukelti vėmimą ir bronchų obstrukciją (kraujas juos paprasčiausiai užkimš). Pradėjus tekėti kraujui, reikia atsisėsti ir palenkti galvą žemyn, tarp kojų, – kad kraujas nuo šnervių tekėtų žemyn. Taip pat būtina nusiraminti ir pasirūpinti, kad plaučiai gautų pakankamai oro: atleiskite diržą, atsisekite marškinių apykaklę, moterys – liemenėlę. Jeigu kraujoplūdis prasidėjo namuose, pridėkite prie viršunosės ledo ar bet kokį šaldytą produktą iš šaldiklio. Šaltis susiaurins kraujagysles – ir kraujavimas greičiau liausis. Jeigu kraujas nesiliauja tekėti, galima prispausti šnervę maždaug dešimčiai minučių. Suspaudus kraujagyslę ir sulėtėjus kraujo cirkuliacijai, toje vietoje greitai susiformuoja ją užkemšantis trombas. Jeigu ir šios priemonės nepadeda, galima pabandyti pasinaudoti kraujagysles sutraukiančiais lašais, kuriuos naudojate sirgdami sloga. Tik jokiu būdu jų nelašinkite: suvilgykite vaistuose vatos gabalėlį ir įkiškite į šnervę kiek galima giliau. Kai kraujoplūdžių iš nosies kaltininkės sausos plutelės, susiformuojančios nosies ertmėje dėl slogos, geriausia išeitis drėkinti gleivinę dirbtinai. Tam tiks ir vazelinas, ir paprastas augalinis aliejus. Jeigu kraujavimas prasideda perkaitus, gelbsti tik pavėsis ir vėsus kompresas ant nosies. Bet jei kyla nors menkiausias įtarimas, kad tai šilumos smūgis, reikia nedvejojant kviesti greitąją pagalbą.
SANDRA MIŠKINIENĖ
